Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė visą pastarąją savaitę paskyrė susitikimams su Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos regionų žemdirbiais. Pasak jos, visoje Lietuvoje žemdirbių bėdos ir problemos yra panašios. Šakių rajono savivaldybės mero kabinete buvo surengtas susitikimas su stambiausiais rajono pieno gamintojais,- Voniškių, Griškabūdžio, Kubilių žemės ūkio bendrovių vadovais. Kalbėta ne tik apie nuolat smunkančias pieno supirkimo kainas ir perdirbėjų savivaliavimą, bet ir apie kitas žemdirbiams aktualias problemas, - žemės nuomos mokesčių surinkimą rajone, nevykusią žemės pirkimo-pardavimo tvarką ir kitus klausimus. Kaip pastebėjo Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys, jeigu Lietuvos žemdirbiai gautų panašias pieno supirkimo kainas ir išmokas kaip kitų ES valstybių ūkininkai, jie tikrai nedejuotų. Dabar situacija iš tiesų yra sudėtinga. „Mums dar pavyksta išgyventi, tačiau mažieji pieno ūkiai jau pradeda griūti,- vieni renkasi galvijininkystę, kiti bando kabintis už augalininkystės“,- sakė H. Braškys. Kita rimta problema, piktinanti rajono žemdirbius - itin biurokratiška naujoji žemės pardavimo tvarka. „Jeigu aš noriu nusipirkti vieną nedidelį 0,5 ha žemės sklypą, turiu paruošti storiausią, apie 60 puslapių, dokumentų bylą. Ir svarbiausia, kiekvienam atskiram gabalėliui žemės, net jeigu jų pirkčiau vienu metu dešimt, turiu Nacionalinei žemės tarnybai pateikti po atskirą tokią bylą. Ar tai normalu?- klausė ūkio vadovas, įteikdamas ministrei storą dokumentų segtuvą,- tipiško biurokratizmo įrodymą. Ministrė V. Baltraitienė sutiko, kad žemės pirkimo - pardavimo įstatymo nuostatos turėtų būti peržiūrėtos.

 

Rajono savivaldybės salėje vykusio žemės ūkio ministerijos atstovų susitikimo su žemdirbiais metu šakiečiai ūkininkai aktyviai domėjosi pieno sektoriaus problemomis ir naująja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa,- kokios numatytos paramos priemonės, koks  planuojamos paramos dydis, intensyvumas ir kita. Kaip pastebėjo ministrė V. Baltraitienė, vasario 10 –11 dienomis jau buvo išmokėti beveik 23 mln. eurų pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo Rusijos paskelbto embargo. Šiais metais taip pat bus pradedamos mokėti susietosios paramos išmokos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas. Jau patvirtintos  2015–2020 metų susietosios paramos už pienines karves administravimo taisyklės. Susietoji parama už pienines karves bus mokama iš ES biudžeto lėšų, siekiant palaikyti pieno gamintojų pajamas ir užtikrinti dabartinį gamybos lygį. Be to, nebus pamiršta ir augalininkystė. Parama augalininkystės ūkiams bus teikiama pagal KPP priemonę ,,Investicijos į materialųjį turtą“. Planuojama finansuoti iki 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

 

Vasario 18 dieną Žemės ūkio ministerijoje bus rengiamas dar vienas susitikimas su Lietuvos pieno perdirbimo įmonių vadovais. „Šių metų pradžia tikrai nedžiugina. Sausio – vasario mėnesiais pieno supirkimo kainos vėl sumažėjo, nors tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių. Atvirkščiai, degalų ir elektros kainos sumažėjo. Spėjame, kad žinodami apie žemdirbiams skiriamą paramą, perdirbėjai ryžosi atitinkamai sumažinti žaliavos supirkimo kainas. Dėl to mes kreipėmės į Konkurencijos tarnybą, kad būtų patikrinta ir nustatyta, ar tai nėra tyčinis kainų mažinimas“,- kalbėjo  V. Baltraitienė. Ministrė pastebėjo, jog yra paruoštas naujas įstatymas, kuris bus teikiamas Seimui. Jame siūloma įtvirtinti nuostatą, jog perdirbėjai  dėl numatomo pieno supirkimo kainų mažinimo gamintojus turi įspėti prieš mėnesį. Dabar supirkimo kainos yra keičiamos  net atgaline data. Pagal naująją tvarką perdirbėjai pirmiausia turės supirkti visą pieną Lietuvoje, o tik po to galės įsivežti iš užsienio. Norėdami sumažinti supirkimo kainą daugiau kaip 3 procentais, perdirbėjai turėtų kreiptis į Konkurencijos tarnybą, kuri patvirtintų, jog kaina mažinama pagrįstai. „Šio įstatymo tikslas,- įtvirtinti civilizuotus gamintojų ir perdirbėjų santykius. Turėsime nustatyti ir kainų santykį,- kokia dalis turi tekti žemdirbiui, perdirbėjui ir prekybininkui. Taip pat yra siūloma, kad prekybininkai pieno produktams negalėtų  dėti didesnio kaip 10 procentų antkainio. Konkretų produktų sąrašą turėtų patvirtinti Vyriausybė“,- sakė žemės ūkio ministrė. Anot jos, su perdirbėjais turėtų griežčiau kalbėtis ir patys stambieji pieno gamintojai. Iš kitos pusės, pieno perdirbėjai taip pat nėra nei žemdirbių, nei Žemės ūkio ministerijos  priešai, tad būtina visiems susėsti prie derybų stalo ir rasti kompromisą.

 

Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos pagrindines nuostatas plačiau komentavo viceministras S. Cironka.  Anot jo, jau šį mėnesį tikimasi iš Europos Komisijos sulaukti informacijos apie šios programos patvirtinimą. „Būsime pirmajame dešimtuke, tad programa turėtų greitai judėti į priekį. Lietuva pasirinko šešiolika  paramos priemonių iš devyniolikos galimų“,- sakė S. Cironka. Jauniesiems ūkininkams numatyta parama siekia iki 70 tūkst. eurų, gyvulininkystės ūkiams – 60 tūkst. eurų, augalininkystės ūkiams – 50 tūkst. eurų. Pagal ūkio modernizavimo priemonę maksimali parama, per visą  2014- 2020 metų laikotarpį įgyvendinus kelis investicinius projektus, gali siekti iki 400 tūkst. eurų. Viceministras taip pat komentavo paramos lygius ir kitus klausimus, susijusius su naujuoju paramos laikotarpiu. Susitikimo svečiams ūkininkai  pateikė klausimų dėl ekologinių ūkių rėmimo tvarkos, žemės ūkio technikos pirkimo, naudojantis banko bei Paskolų garantijų fondo paslaugomis, domėjosi naujomis žalinimo  taisyklėmis. Apie visa tai plačiau kalbėjo departamento direktorius R. Krasuckis. Jis informavo, jog  Žemės ūkio ministerija artimiausiu metu organizuos mokymus žemdirbiams, kurie bus rengiami apskričių centruose. Vasario 25 dieną tokie mokymai vyks Marijampolėje, - juose kviečiami dalyvauti ir šakiečiai žemdirbiai. Mokymų metu bus plačiai analizuojami Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos klausimai.