Pasak M. Tarnausko, didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tokiuose kaip Kaunas, Vilnius, visuomeniniai padėjėjai – įprastas reiškinys.
Veiklos  reglamente yra suformuota galimybė tarybos nariams turėti visuomeninius padėjėjus. Kaip teigė tarybos narys, ši mintis ypač orientuota į vyresnių klasių moksleivius.

„Kituose miestuose yra pakankamai didelė garbė įsitraukti į viešą gyvenimą, pasisemti patirties, ypač moksleiviams, kurie ruošiasi studijuoti politikos mokslus. Rajono tarybos narių visuomeniniai padėjėjai turės galimybę mokytis ruošti sprendimo projektus ir rašyti pozicijas, dalyvauti ir organizuoti susitikimus bei renginius, rašyti pranešimus spaudai“, – sakė M. Tarnauskas.

 Paklausus tarybos nario, kodėl, jo manymu, reikalingi padėjėjai, šis atsakė, jog šiuo būdu į viešą gyvenimą būtų įtraukta daugiau jaunų žmonių, ir galbūt po ketverių metų rajono tarybą sudarytų dar daugiau jaunimo. Beje, nors visuomeninių padėjėjų klausimas labiau orientuotas į moksleivius, tai nereiškia, jog į šią veiklą negali įsijungti ir vyresni rajono gyventojai.

 „Žvelgiant į kitų miestų gerąją patirtį, kilo mintis, jog Šakių rajono savivaldybės tarybos nariai taip pat galėtų turėti tokius padėjėjus. Asmeniškai aš kiekvieną dieną Šakiuose nebūnu, iš Vilniaus grįžtu savaitgaliais ir kai vyksta komitetų, tarybos posėdžiai. Tad tikrai būtų galima kažką daugiau nuveikti, jei turėčiau „pagalbinių rankų“ Šakiuose ar kitur rajone“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

 

M. Tarnauskui pasikalbėjus su Atviro jaunimo centro lankytojais, jie šiai idėjai entuziastingai pritarė. Bet per kelias savaites, kai norintys tapti padėjėjais galėjo pasisakyti, jų neatsirado itin daug. Žinoma, tai nereiškia, jog kraštiečiai visiškai nepalaiko šios idėjos. Vienas iš prisijungusių  prie visuomeninių padėjėjų Tadas Bybartas – jaunas verslininkas iš Lukšių, turintis įmonę „Šlepetija“.

„Labai džiaugiuosi, kad Tadas panoro tapti visuomeniniu padėjėju. Aktyvus, verslus vaikinas. Taip pat šiuo metu yra tariamasi su viena mergina, kuri tikriausiai taip pat taps visuomenine padėjėja“, – kalbėjo tarybos narys.

Kaip sakė jaunasis tarybos narys, visuomeninių padėjėjų statusas šiuo metu dar nėra įteisintas reglamente, bet posėdyje dėl  tarybos veiklos reglamento M. Tarnauskas planuoja kalbėti apie tai plačiau, mano,  kad visuomeninių padėjėjų statusas bus įteisintas, jie turės  pažymėjimus, galės dalyvauti komisijų, komitetų posėdžiuose.

„Tikrai nemanau, kad kas nors dėl to prieštaraus. Kiekvienas tarybos narys galėtų turėti iki trijų visuomeninių padėjėjų“, – sakė M. Tarnauskas.

Praėjusią savaitę T. Bybartas jau dalyvavo rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Vėliau, kaip pasakojo M. Tarnauskas, jis susitiko su būsimuoju visuomeniniu padėjėju, diskutavo apie tarybos posėdį, jaunasis verslininkas pasidalijo įspūdžiais.

„Daug kalbėjomės su Tadu apie tai, kur jis norėtų save realizuoti. Paaiškėjo, jog šis vaikinas norėtų užsiimti organizaciniais darbais. Dabar jis padės organizuoti susitikimus su gyventojais, su bendruomenėmis. Vasarą susitikimų galbūt nebus daug, bet nuo rudens darbų atsiras kur kas daugiau“, – kalbėjo tarybos narys.

 

T. Bybarto paklausus, kaip kilo mintis tapti M. Tarnausko visuomeniniu padėjėju, šis atsakė, jog ir anksčiau mąstė apie panašią veiklą.

„Nereikėjo ilgai galvoti, tiesiog noriu prisidėti prie visuomenės gerovės ir dalyvauti visuomeninėje veikloje. Aš domiuosi, kas vyksta mūsų rajone, kokie sprendimai priimami, todėl ir tapsiu padėjėju“, – sakė T. Bybartas.

T. Bybarto manymu, kartais valdžios atstovai, priimdami tam tikrus sprendimus, nepastebi paprastų rajono gyventojų.

„Norisi prisidėti prie žmonių gerovės, valdžios atstovai tam tikras situacijas mato iš savo pusės, bet nemato iš rajono gyventojų pusės. Kartais priėmus kokį nors sprendimą, žmonėms niekas nepaaiškina, kodėl pasielgta vienaip ar kitaip. Norisi to aiškumo, bet pirmiausiai norisi įsigilinti į šią „virtuvę“, tuomet būtų galima plačiau diskutuoti“, – sakė jaunuolis.