„Draugas“ jau rašė apie VšĮ „Šakių vaikų globos namai“ apgyvendintą devynerių metų vaiką. Šio berniuko, turinčio psichikos negalią, prieš metus atsisakė mama. Kas naujo vaiko gyvenime?

Prieš kelerius metus, rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus specialistai, tikrindami duomenų bazes, pastebėjo septynerių metų vaiką, nelankantį jokios ugdymo įstaigos. Vaikas gaudavo neįgalumo pašalpą, tačiau dėl socialinės pašalpos mama į seniūniją nebuvo kreipusis, tad ir socialiniai darbuotojai šios šeimos nelankydavo, nebuvo atkreiptas dėmesys į mažamečio situaciją.

Nuo septynerių metukų berniukas lanko Šakių mokyklą „Berželis“, savaitgaliais jis grįždavo namo, pas mamą. Viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai mama jo atsisakė. Ir niekada daugiau savo vaiku nesidomėjo. Kitų artimųjų, kurie norėtų ir galėtų berniuką pasiimti savo globon, taip pat neatsirado.

Vaikų globos namų direktoriaus Virginijaus Kelerto teigimu, rajono savivaldybė iš dalies išsprendė klausimą dėl jo priežiūros. Kadangi vaikas turi psichikos negalią, priimtas sprendimas, kad berniukas visą laiką praleistų Šakių mokykloje „Berželis“, savaitgaliais mokykloje jį prižiūri vaikų globos namų darbuotojai. Tačiau kai jis sirguliuoja, blogai jaučiasi, yra parvežamas į globos namus. Tada susiduriama su problemomis.

Šiuo metu šio vaiko išlaikymui savivaldybė mėnesiui skiria 2756 eurus.

Vaikams – stresas

Pasak V. Kelerto, kai devynmetis grįžta į globos namus, čia gyvenantys vaikai patiria didžiulį nesaugumo jausmą, stresą. Globos namų direktorius guodėsi, kad kai berniukas dėl slogos paskutinį kartą buvo parvežtas į globos namus, duryse išspyrė skylę. Be to, dažnai mažesnieji globos namų auklėtiniai mėgdžioja netinkamą devynmečio elgesį galvodami, kad tai – norma.

„Viskas atrodytų kaip ir gerai, tačiau jam sukyla tam tikros emocijos, jausmai. Jis pradeda šaukti, tuomet iš burnos ir nosies jam pradeda bėgti skysčiai. Mokykloje tai traktuojama kaip sloga – berniukas kelia riziką užkrėsti kitus vaikus. Todėl jį reikia parvežti į globos namus. Bet „Berželyje“ jis būna tarp penkių neįgalių vaikų, o čia jis ateina į 16 vaikų būrį“, – savo nuogąstavimais dalijosi direktorius.

 „Berželio“ direktorė Lina Viliūšienė pasakojo, kad galbūt berniukas nemoka pūsti, kai jam būna sloga, jis pyksta, susierzina. Nutinka ir taip, jog sloga perauga į lėtinę, tuomet vaikas negali lankyti mokyklos, turi pasveikti.

Niekas negalvoja apie tai, kad vaikas augs, stiprės fiziškai, darysis dar pavojingesnis. Prasidės branda, atsiras ir kiti pavojai. Kas bus tada? V. Kelerto manymu, jis turėtų būti namuose, kuriuose nekeltų grėsmės kitiems žmonėms ir būtų pats saugus.

Vaikų globos namų auklėtiniai vengia berniuko. Ypač tie, kurie čia apsigyvenę neseniai. „Berželio“ direktorė taip pat sutiko, kad vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra.

„Kaip bebūtų, globos namuose yra nemažai vaikų. Vyksta judėjimas, būna ir triukšmas. Ko gero, jį tai erzina. Galbūt globos namų auklėtiniai kartais elgiasi netolerantiškai, gal jį užgauna. O šis berniukas visa tai labai jaučia. Jei su juo elgiesi gražiai, tuomet taip pat elgsis ir jis“, – nuomonę išsakė L. Viliūšienė. Ji pasakojo, kad berniukas išėjęs į lauką domisi, kas kur vyksta. Jei darbuotoja tvarko gėlyną, jis priėjęs žiūri, kartais mėgina ir padėti. L. Viliūšienės manymu, jam tiesiog reikia ramesnės aplinkos.

Pastebimas progresas

Į „Berželio“ mokyklą pažiūrėti, kaip sekasi šiam likimo nuskriaustam berniukui, užsukome pietų metu. Kaip sakė „Berželio“ direktorė, maistas jam – „šventas reikalas“. Pavalgęs berniukas su jauduliu, o gal nerimu atėjo apsižvalgyti, kokie nematyti svečiai į mokyklą užsuko. Tačiau nepyko, nešaukė, tiesiog dairėsi. Ramiai stebėjo aplinką.

Nuo tada, kai berniukas pradėjo lankyti „Berželį“, yra ir šiokių tokių pasiekimų. Iš pradžių devynmetis niekada nevalgydavo atsisėdęs prie stalo, dabar jau stengiasi valgyti savarankiškai, gali pats apsirengti. Nemėgdavo žaislų, dabar statyti iš kaladėlių – mėgstamiausias jo užsiėmimas, su kitais vaikais berniukas taip pat pradeda bendrauti.

Laukia gyvenimo

Buvo kalbėta ir apie tai, kad vaikas turėtų gyventi Pabradės socialinės globos namuose. Ir niekas nepasikeitė. Jis vis dar eilėje.

„Į šiuos globos namus jis yra šeštas laukiančiųjų sąraše. Pasakysiu kaip pavyzdį – pirmasis sąraše patekti į šią įstaigą savo eilės laukė dvejus metus. Manau, tai viską pasako. Kaip gali vaikas laukti eilėje, kada jis pradės gyvent? Jis turi gyventi dabar. Jis gimė. Jam reikia gydytojo, jam reikia naktį miegoti, jis neturi klykti naktimis, jis neturi kitų gąsdinti ir atvirkščiai“, – atvirai kalbėjo globos namų direktorius.

V. Kelerto teigimu, ir pikta, ir liūdna, jog planuojama panaikinti institucinę globą.

„Naikiname institucijas ir viską perkeliame į vaikų namus. Švėkšną naikina, vaikai grįžta pas mus. Socializacijos centrai naikinami – vėlgi vaikai gyventi grįžta į globos namus. Kokio elgesio, sveikatos vaikai atvyksta gyventi? Kur yra psichiatrai, psichologai? Su tokiais vaikais dirbti reikia dieną naktį. Tai nėra tik globa, pusei tų vaikų reikalingas nuolatinis gydymas. Galiu pasakyti tiek – iš vaikų globos namų mes padarėme miksą, ir jau nesuprasi – tai psichoneurologinis dispanseris, socializacijos centras ar ligoninė“, – sako direktorius.