Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ Po daugiabučių renovacijos Šakių mieste kai kurių namų gyventojai džiaugiasi sumažėjusiomis sąskaitomis už šildymą, tačiau daugeliui kyla klausimas, kodėl bendroms namo reikmėms apšildyti sunaudojama daugiau šilumos energijos negu kai kuriems atskiriems butams.
Nuotr. Šakių Kudirkos g. 102 daugiabučio gyventojai ir namo bendrijos pirmininkė Ona Valaitienė nesupranta, kodėl tiek daug šilumos energijos sunaudojama laiptinių apšildymui.
Atviras klausimas
Šakių Kudirkos g. 102 daugiabučio namo gyventojai džiaugiasi sėkmingai įgyvendinta jų namo renovacija. Namo bendrijos pirmininkė Ona Valaitienė pasakoja, kaip anksčiau laiptinėse švilpaudavo vėjai, balkonai buvo nestiklinti, per senus langus pusė sunaudojamos šilumos energijos išeidavo laukan. Po namo renovacijos situacija visiškai pasikeitė, o namo gyventojus labiausiai džiugina sumažėjusios sąskaitos už sunaudotą šilumos energiją butams apšildyti. Tačiau kaip apskaičiuojamos šilumos energijos sąnaudos už bendrą daugiabučio namo ploto apšildymą, kai kuriems gyventojams yra lig šiol didelė mįslė. Namo bendrijos pirmininkė sako, jog gavus praėjusio mėnesio sąskaitą už šildymą kyla klausimas, kodėl nedidelio 62 kv. m buto šeimininkei už šilumos energiją reikia mokėti vos 4,67 eurus už 72.29 kw/h sunaudotą energiją, o už bendro naudojimo plotą, kitaip sakant, laiptinės ir visų vamzdynų sunaudotą šilumos energiją, jai paskaičiuoti 7,01 eurai už 108.73 kw/h. Kodėl gyventojams reikia mokėti daugiau už bendro naudojimo plotą ir kas apšildoma su šia šilumos energija bendrijos pirmininkė jau yra klaususi UAB „Šakių šilumos tinklai“ vadovo Laimučio Kasparavičiaus. Tas kreipimasis nebuvo oficialus, todėl ji gavo atsakymą, kad bendro naudojimo plotui skirta šilumos energija yra sunaudojama namo laiptinėms ir nuo vamzdynų sklindančios šilumos sąnaudoms. Tačiau daugumai namo gyventojų lieka atviras klausimas, kodėl po namo renovacijos, kai visur yra sandaru, durys ir langai sudėti nauji, laiptinėse sunaudojama daugiau šilumos energijos negu butuose?
„Kaip jie daro skaičiavimą tos šilumos energijos, kuri išnaudojama bendroms reikmėms, kodėl apie tai nėra paaiškinta gyventojams? Su butų šildymu viskas aišku, nes kiekviename yra dalikliai ir termostatiniai reguliatoriai, mes galim patys pasireguliuot šilumos energijos kiekį – nori atsisuki, nori prisuki, jeigu lauke šilta. Bet kaip yra su tom laiptinėm – žmonėms nėra aišku“, – išreiškia daugiabučio namo gyventojų nepasitenkinimą O.Valaitienė.
Nustato Kainų komisija
„Šakių šilumos tinklų“ abonentinės tarnybos vadovas Henrikas Zaremba sako, kad, įdiegus renovuotuose daugiabučiuose namuose daliklinę šilumos apskaitos sistemą, šiluma tokiuose namuose paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodą Nr. 6. Šiame paskirstymo metode rekomenduojama taikyti reguliuojamųjų sąnaudų koeficientą – 0,7 (pagal daliklius) ir nereguliuojamųjų sąnaudų koeficientą – 0,3 (pagal plotą). Gyventojų daugumai priėmus sprendimus, leidžiama šiuos koeficientus koreguoti atitinkamai į 0,8 ir 0,2. Šio namo gyventojai dėl šių koeficientų taikymo jokio sprendimo nepriėmė, todėl jiems taikomi rekomenduojamieji koeficientai. Šilumos dalies paskirstymas pagal nereguliuojamųjų sąnaudų koeficientą (plotą) visiškai nereiškia, kad jis atitenka tik laiptinių ar kitų patalpų šildymui, kaip supranta bendrijos pirmininkė O. Valaitienė. Tiesiog tokia pastate suvartota šilumos dalis atitenka buto savininko turimam plotui.
Anot abonentinės tarnybos vadovo, apie šio metodo taikymą, paskirstant šilumą renovuotuose namuose, daug kartų buvo asmeniškai rašytų straipsnių rajoninėje spaudoje, todėl gyventojams šiuo klausimu informacijos buvo pakankama. Kad taikant šilumos apskaitą pagal daliklius renovuotuose namuose butų savininkai mažiau skriaustų vieni kitus, metode Nr. 6 įvestas ir tolygaus šildymo koeficientas, pagal kurį, net ir visiškai prisisukę termoreguliatorius, vis vien tam tikrą šilumos dalį gauna.
Taupo kitų sąskaita
„Tačiau reikia nepamiršti ir fakto, kad tie gyventojai, kurie savo butuose prisuka šilumą, naudojasi kitų butų energija, nes šiluma sklinda ir per sienas. Mūsų kompetencija yra apskaičiuoti visos į daugiabutį namą patenkančios šilumos energijos kiekį ir jis visas turi būti apmokamas. Tačiau čia jau ne mūsų valioje spręst, kurie gyventojai savo butuose išnaudoja daugiau šilumos energijos, kurie ją yra sumažinę, tačiau už pagal turimą plotą paskirtą šilumą tuos 30 proc. privalo mokėti visi“, – aiškino abonentinės tarnybos vadovas.
Anot H. Zarembos, per gruodžio mėnesį V. Kudirkos g. 102 name vidutiniškai suvartota šilumos po 8,584 kWh/kv. m, o šešiuose butuose suvartota vos po 4,282 kWh/kv. m (dvigubai mažiau negu vidutiniškai pastate). Paanalizavus situaciją matyti, kad šiuose butuose iš esančių 2 ar 3 radiatorių šiluma buvo vartojama tik viename arba visi jie buvo užsukti. Kadangi šiluma turi savybę skverbtis į šaltesnes patalpas, todėl tokiuose butuose palaikoma temperatūra kitų butų sąskaita, kuriuose visi radiatoriai šilo. Pavyzdžiui, keturiuose šio namo butuose buvo suvartota šilumos po 14–18 kWh/kv. m arba 3–4 kartus daugiau negu minėtuose šešiuose butuose. Kodėl taip skirtingai suvartojama šilumos atskiruose renovuotų namų butuose, esant galimybei ją reguliuoti pačiam, gali pasakyti tik patys butų savininkai.
„Kaip jie daro skaičiavimą tos šilumos energijos, kuri išnaudojama bendroms reikmėms, kodėl apie tai nėra paaiškinta gyventojams? Su butų šildymu viskas aišku, nes kiekviename yra dalikliai ir termostatiniai reguliatoriai, mes galim patys pasireguliuot šilumos energijos kiekį – nori atsisuki, nori prisuki, jeigu lauke šilta. Bet kaip yra su tom laiptinėm – žmonėms nėra aišku“, – išreiškia daugiabučio namo gyventojų nepasitenkinimą O.Valaitienė.
Nustato Kainų komisija
„Šakių šilumos tinklų“ abonentinės tarnybos vadovas Henrikas Zaremba sako, kad, įdiegus renovuotuose daugiabučiuose namuose daliklinę šilumos apskaitos sistemą, šiluma tokiuose namuose paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodą Nr. 6. Šiame paskirstymo metode rekomenduojama taikyti reguliuojamųjų sąnaudų koeficientą – 0,7 (pagal daliklius) ir nereguliuojamųjų sąnaudų koeficientą – 0,3 (pagal plotą). Gyventojų daugumai priėmus sprendimus, leidžiama šiuos koeficientus koreguoti atitinkamai į 0,8 ir 0,2. Šio namo gyventojai dėl šių koeficientų taikymo jokio sprendimo nepriėmė, todėl jiems taikomi rekomenduojamieji koeficientai. Šilumos dalies paskirstymas pagal nereguliuojamųjų sąnaudų koeficientą (plotą) visiškai nereiškia, kad jis atitenka tik laiptinių ar kitų patalpų šildymui, kaip supranta bendrijos pirmininkė O. Valaitienė. Tiesiog tokia pastate suvartota šilumos dalis atitenka buto savininko turimam plotui.
Anot abonentinės tarnybos vadovo, apie šio metodo taikymą, paskirstant šilumą renovuotuose namuose, daug kartų buvo asmeniškai rašytų straipsnių rajoninėje spaudoje, todėl gyventojams šiuo klausimu informacijos buvo pakankama. Kad taikant šilumos apskaitą pagal daliklius renovuotuose namuose butų savininkai mažiau skriaustų vieni kitus, metode Nr. 6 įvestas ir tolygaus šildymo koeficientas, pagal kurį, net ir visiškai prisisukę termoreguliatorius, vis vien tam tikrą šilumos dalį gauna.
Taupo kitų sąskaita
„Tačiau reikia nepamiršti ir fakto, kad tie gyventojai, kurie savo butuose prisuka šilumą, naudojasi kitų butų energija, nes šiluma sklinda ir per sienas. Mūsų kompetencija yra apskaičiuoti visos į daugiabutį namą patenkančios šilumos energijos kiekį ir jis visas turi būti apmokamas. Tačiau čia jau ne mūsų valioje spręst, kurie gyventojai savo butuose išnaudoja daugiau šilumos energijos, kurie ją yra sumažinę, tačiau už pagal turimą plotą paskirtą šilumą tuos 30 proc. privalo mokėti visi“, – aiškino abonentinės tarnybos vadovas.
Anot H. Zarembos, per gruodžio mėnesį V. Kudirkos g. 102 name vidutiniškai suvartota šilumos po 8,584 kWh/kv. m, o šešiuose butuose suvartota vos po 4,282 kWh/kv. m (dvigubai mažiau negu vidutiniškai pastate). Paanalizavus situaciją matyti, kad šiuose butuose iš esančių 2 ar 3 radiatorių šiluma buvo vartojama tik viename arba visi jie buvo užsukti. Kadangi šiluma turi savybę skverbtis į šaltesnes patalpas, todėl tokiuose butuose palaikoma temperatūra kitų butų sąskaita, kuriuose visi radiatoriai šilo. Pavyzdžiui, keturiuose šio namo butuose buvo suvartota šilumos po 14–18 kWh/kv. m arba 3–4 kartus daugiau negu minėtuose šešiuose butuose. Kodėl taip skirtingai suvartojama šilumos atskiruose renovuotų namų butuose, esant galimybei ją reguliuoti pačiam, gali pasakyti tik patys butų savininkai.
