Nors dažnai apie kaimo žmones kalbama kaip apie tamsius, žiaurius ir prasigėrusius, pastarieji mūsų rajono įvykiai įrodė, kad apie visus negalima spręsti remiantis pavieniais atvejais.

Ankstyvą sausio 4 dienos rytą Daukantiškių kaime Danutės Aleksienės sodyboje užsiliepsnojo vasaros virtuvė. Šis pastatas yra sujungtas su ūkiniu pastatu, todėl nuo virtuvės gaisras metėsi į pastogę. Anot Priešgaisrinės apsaugos specialistų, pirmasis šiais metais gaisras rajone kilo dėl to, kad virtuvėlėje buvo kūrenama netvarkinga krosnis, o šalia jos buvo sukrautos malkos.

Per gaisrą nudegė apie 50 kv. m stogo dangos, sudegė apie 0,5 t bulvių, užtroško kiaulė.

Sužinoję apie D. Aleksienę ištikusią nelaimę, Daukantiškių kaimo gyventojai neliko abejingi ir nepaliko moters bėdoje. Kaimo seniūnaitė, Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos mokytoja Valda Valaitienė buvo viena iš iniciatorių renkant D. Aleksienei paramą.

„Mokyklos buhalterė yra Danutės kaimynė, iš jos ir sužinojau apie nelaimę. Pasikalbėjusios su nukentėjusia nusprendėme, jog moteriai reikia padėti. Kadangi esu Daukantiškių kaimo seniūnaitė, nusprendžiau organizuoti paramos rinkimą. Sausio 6 d. seniūnaičių sueigoje pasitariau su kitais seniūnaičiais, jie mane taip pat paskatino rinkti paramą“, – pasakojo V. Valaitienė.

Moteris į pagalbą pasikvietė dar aštuonis žmones. Beje, keturi iš pagalbininkų – jaunieji Daukantiškių kaimo gyventojai. Sausio 14–17 d. ši grupelė žmonių apsilankė pas savo kaimo bei gretimo Dabitų kaimo gyventojus, kurie, sužinoję apie nelaimę, prisidėjo, kiek kas galėjo. Iš viso pinigine parama prisidėjo 66 žmonės, kurie suaukojo 556 eurus.

Pasak V. Valaitienės, ją nustebino toks žmonių geranoriškumas ir kai kurių iš jų aukojamų sumų dydžiai. Moters teigimu, visi kaime vieni kitus pažįsta, tai ir nelaimės atveju labai užjaučia, stengiasi padėti, kaip tik gali. Visi supranta, kad piniginė pagalba gaisro atveju – geriausia.

Pagalbos nesitikėjo

Sausio 20 d. visi surinkti pinigėliai buvo perduoti D. Aleksienei. Nuvykus pas moterį ir pasiteiravus, kaip reagavo į tokį žmonių gerumą, ši susigraudinusi atsakė, jog tikrai nesitikėjo, kad kaimo gyventojai taip geranoriškai pasielgs. Moteris prisiminusi tą dieną, kai kilo gaisras, pasakojo, jog tuomet buvo dideli šalčiai, tad vakare nusprendė pakurti krosnį, kad nesušaltų daržovės. Ryte žvilgtelėjusi pro langą pamatė dūmus ir išskubėjo žiūrėti, kas vyksta. Tačiau jau buvo per vėlu. Pastatas degė atvira liepsna. Moteris neslėpė, jog gaisras kilo dėl neapdairumo – per arti prie krosnies buvo sudėtos malkos.

„Dabar, kai pagalvoju, kam mes tą krosnį su dukterimi kūrėme... Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad man taip nutiks. Net blogiausiam priešui nelinkėčiau pajusti tai, ką aš jaučiau. Gaisras yra baisus dalykas. Turėsiu pamoką visam likusiam gyvenimui“, – atvirai pasakojo nukentėjusi moteris.

Tiesa, moters vyras yra miręs, tad ji neslėpė, kad vienai pačiai susitvarkyti su gaisro pasekmėmis bus taip pat nelengva. D. Aleksienė taip pat sakė, jog nori nuoširdžiai padėkoti visiems Daukantiškių kaimo ir keliems Dabitų kaimo gyventojams už tokią netikėtą ir taip reikalingą pagalbą.

Nelieka abejingi

Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius Rolandas Pavalkis pasakojo, kad tokių atvejų, kai žmonės padeda nukentėjusiems nuo gaisro, pasitaiko ne taip jau retai. Tačiau, pasak R. Pavalkio, daug kas priklauso nuo to, kaip nuo gaisro nukentėjęs žmogus sutaria su aplinkiniais gyventojais.

„Jei žmogus palaiko gerus santykius su kaimynais, aplinkiniais gyventojais, tai nieko keisto, kad žmonės jam nusprendžia padėti. Žiūrėk, vienas traktorių atsivaro, kitas krautuvą, padeda susitvarkyti. Kitaip sakant, reikia pačiam elgtis žmogiškai, tada ištikus nelaimei gali tikėtis ir kitų pagalbos. Beje, atjautą ypatingai jaučia tie, kurie patys būna nukentėję panašiomis aplinkybėmis“, – pastebėjo R. Pavalkis.

Daukantiškių kaimo seniūnaitė Valda Valaitienė dėkoja padėjusiems rinkti aukas:

Kristinai Veverskienei, Danutei Aniulienei, Laimai Abromaitienei, Astai Banisevičienei, Laurai Juškaitei, Monikai Sember, Gabijai Pranskaitytei ir Simonui Jakui.