Labdaros centras „Namai visiems“ jau kuris laikas gyvena remonto darbų įkarštyje. Nors nemažai padaryta, iki pabaigos dar toloka. Pasak centro direktorės Giedrės Šedbarienės, nors būna sunkių akimirkų, tačiau pasitikėjimo įkvepia rėmėjai, paslaugų poreikį atskleidžia ir nuolatiniai valgyklos lankytojai. Visgi moteris patikina, kad labiausiai vizijos įgyvendinimą riboja lėšų stygius.

Šiuo metu darbai šiek tiek apstoję, nes statybininkai dirba kituose objektuose. Tačiau po paskutinio apsilankymo pokyčiai labdaros centre akivaizdūs. Šiuo metu naujai išvedžiota elektros instaliacija, nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, apšiltintos ir išbetonuotos pirmo pastato aukšto grindys, laukiama pažadėtų durų, kur iš bendros patalpos planuojamas išėjimas į kiemo pusę. G. Šedbarienė, viena iš labdaros centro įkūrėjų, prasitaria, kad buvo minčių labdaros valgyklą atidaryti iki spalio, tačiau dabar supranta, kad tikriausiai nepavyks.  

„Jeigu tu turi pinigų, tai gali diktuoti sąlygas ir nurodyti terminus. Mūsų atveju kitaip. Tai vieni prisideda, tai kiti, todėl su terminais tikrai neaišku. Be to, nenorime vieną kartą prašyti vienų statybininkų, kitą kartą kitų. Tiesiog vieni pradėjo, jie dabar dirba kituose objektuose, tai laukiame, kol galės vėl tęsti čia“, – sako labdaros centro vadovė.

Apskritai, kaip patikina ji, statybininkai yra apskaičiavę, kad iki pabaigos reikėtų apie 20 tūkst. eurų. G. Šedbarienė supranta, kad tai milžiniški pinigai, tačiau kažkada ir paties labdaros centro vizija buvo tiesiog mintyse, iki dabartinių patalpų teko ne kartą persikraustyti, todėl tiki, kad atsiras norinčių bei galinčių padėti ir dabar. Juk tai, kaip mano pašnekovė, mūsų visų bendras reikalas. Kaip jau anksčiau ji yra minėjusi, svarbu ugdyti bendrystės jausmą ir susitelkti, kad kiekvienas, kuris gali, prisidėtų prie to, kuriam reikia. Pasak pašnekovės, ji su savo palaikymo komanda net susirašiusi sąrašą daiktų, kurie būtų reikalingi, tad jeigu kažkas nenori aukoti pinigais, tai gali daryti konkrečiais daiktais.
„Kiekvieno parama labai svarbi – ar tai būtų realūs darbai, daiktai ar finansinė parama, nes nuo kiekvieno iš mūsų priklausys, kokie bus „Namai visiems“ ir kada jie bus. Gal kažkas gali nupirkti duris, gal klozetus ar statybines medžiagas“, – svarstė moteris.

Žinoma, yra ir nuolat palaikančių, skatinančių, nemažai tokių geradarių apskritai nenori viešintis ir būti įvardinti. Visiems labdaros centro įkūrėjai jaučia didelį dėkingumą. Štai ir šią savaitę prie labdaros centro plušėjo būrys valgyklos lankytojų, kurie pjovė, skaldė, krovė malkas, nes ruošė kurą žiemai. Vienas geradaris padovanojo 30 m medienos kurui, tad patys lankytojai griebėsi darbų.

Nors virti sriubą galimybių nėra, tačiau ir tokiomis sąlygomis labdaros centras atviras savo lankytojams. Čia kiekvieną dieną dalijami maisto daviniai, o žmonės susirenka dar gerokai anksčiau, pabendrauja, kai kurie pasirenka labdaros.

„Kartais net keista. Maistą gauname apie 10 val., o jie susirenka kokiu pusvalandžiu anksčiau, nes nori pabendrauti, pabūti, tarsi viena šeima“, – pastebi G. Šedbarienė.

Šiuo metu centre apsilanko ir maisto produktų pasiima po 60–80 žmonių per dieną. Labdaros centras bendradarbiauja su prekybos centrais „Norfa“, „Iki“, kurie atiduoda paskutinės galiojimo dienos maisto produktus, pagalbą teikia „Maisto bankas“.
Namą, kuriame veiklą dabar vysto Šedbarai, dar pavasarį nupirko vieni šakiečiai. Anksčiau čia buvo statybinių prekių parduotuvė, tačiau jei pavyks įgyvendinti vizijas, čia planuojama įkurti ne tik valgyklą, bet visą labdaros centrą. Ateityje čia galėtų veikti net nakvynės namai, skalbykla, dienos centras, būtų organizuojami mokymai, paskaitos.

„Norime suburti kuo daugiau žmonių. Pensinio amžiaus žmonės dažnai jaučiasi vieniši, nereikalingi, tačiau mes jų visada laukiame. Yra tokių, kurie tik ateina atsigerti arbatos, suvalgyti torto. Galbūt, kai veiks valgykla, atsiras padedančių virti sriubą, ateis norinčių pasavanoriauti. Niekam ne paslaptis, kad daugelis pensininkų sunkiai verčiasi, mes gauname produktų, galime pasidalinti, duonutės duoti, daržovių“, – geranoriškumo ir ateities planų neslepia G. Šedbarienė.