Gintarė MARTINAITIENĖ

Pernai gruodį Gelgaudiškyje tragiškai baigėsi gaisras, kai žuvo jauna motina, o našlaičiais liko du mažamečiai. Svetimam skausmui neabejingi žmonės aukojo, kad berniukai turėtų geresnes gyvenimo sąlygas, o dabar jau galima pasidžiaugti, kad močiutė su vaikais gyvena suremontuotame bute ir laukia artėjančių švenčių.

Nesitikėjo tiek paramos  

Prieš metus įvykus nelaimei močiutės gyvenimo sąlygos atsidūrė tarsi po padidinamuoju stiklu. Tada atkreiptas dėmesys, kad gyvenimo sąlygos netinkamos globoti vaikus – namo sienos apgriuvusios, ištrupėjusios, įsimetęs pelėsis, reikia tvarkyti ne tik būstą, bet šeimai trūksta ir įvairių buities daiktų. Tiesa, vaikai su močiute gyveno ir iki nelaimės, tad jiems nebuvo streso pakeičiant aplinką, tačiau norint, kad berniukai galėtų likti su močiute, reikėjo kažko imtis. Čia pagalbos ranką ištiesė labdaros fondas „Gera dalytis“, kuris inicijavo paramos rinkimą, šeimai didžiulį dėmesį bei pagalbą skyrė socialiniai darbuotojai.

„Iš pradžių buvo tikimasi kažkiek lėšų surinkti esamo būsto remontui, kad našlaičiais likę broliukai neatsidurtų globos namuose. Tačiau „Gera dalytis“ socialiniame tinkle Facebook paskelbta žinutė su pagalbos prašymu tikrąja to žodžio prasme susprogdino internetą. Telefonas užkaito nuo skambučių su siūloma pagalba daiktais. Gerų žmonių dėka fondo sąskaita banke pilnėjo taip greitai, kad pasiekus 6 tūkst. eurų ribą supratom, kad mes galime nupirkti naują būstą. Kol fondo steigėjas Mindaugas Tarnauskas surado tinkamą būstą, našlaičiams suaukotų pinigų suma pasiekė 9 tūkst. 100 eurų Skubiai buvo parengta pirkimo sutartis ir už 6 tūkst. 500 eurų nupirktas dviejų kambarių butas“, – prisimena fondo valdytoja Inesa Viliūšienė.

Vėliau nupirkti langai, viryklė, virtuvinis komplektas. I. Viliūšienė skaičiuoja, kad iš viso išleista daugiau nei 8 tūkst. eurų, tad kur dėti likusius ir kaip konkrečiai juos panaudoti berniukų gerovei, fondas kartu su močiute dar spręs.

Nebuvo prašytojai

Pastangas globoti vaikus bei keisti savo gyvenimą rodė ir močiutė, jos artimieji daug prisidėjo tvarkant butą.

„Tikrai nebuvo taip, kad ištiesusi ranką prašė. Labai daug padėjo ir jos brolis, ir ji pati noriai tvarkėsi“, – kalbėjo labdaros fondo valdytoja, pridūrusi, kad ir daugelį daiktų močiutė pirkosi pati.

Moteris baigė reikiamus globėjų kursus, tapo laikinąja, o dabar džiaugiasi, kad teismas spręs klausimą ir dėl nuolatinės vaikų globos.

I. Viliūšienė patikina, kad šiuo metu butas priklauso labdaros fondui, o su šeima sudaryta panaudos sutartis.

„Visada laikėmės tos nuostatos, kad butas turi atitekti vaikams, tačiau jei iškart būtume pirkę jų vardu, būtų per teismus užtrukę, tačiau vis vien butas bus perrašytas berniukas“, – kalbėjo I. Viliūšienė.

Tapo vienintele mama

Šiuo metu berniukams ketveri ir penkeri, o kartu auga ir pačios močiutės jauniausias aštuonmetis vaikas. Apsilankius bute mažieji buvo darželyje, o vyresnysis mokykloje, tačiau močiutė noriai aprodė sutvarkytą dviejų kambarių butą, kuriame jie gyvena nuo lapkričio. Štai vienas kambarys virtęs miegamuoju, kitas skirtas laisvalaikiui, nedidelėje virtuvėlėje viena spintelė dar laukia stalviršio su kriaukle, tačiau labdaros fondo valdytoja džiaugiasi, kad pagaliau šeima galės šventes sutikti naujame būste.

Tiek močiutė, tiek I. Viliūšienė pasakoja, kad įvykus nelaimei reikėjo atlaikyti ir nemažą visuomenės puolimą, nes kalbų būta įvairiausių, žinoma, ne iš gerosios pusės.

„Buvo, įlipu į autobusą ir sako man, kad va, dabar gyvensi daug geriau nei anksčiau. Bet ir sakau, kad man vaiko tai nesugrąžins, o vaikams mamos reikia“, – išgyvenimais dalijasi moteris.

Ji sako nesitikėjusi sulaukti tiek pagalbos, tačiau gaila, kad tai įvyko tragiškomis aplinkybėmis.

Tiesa, vaikai mama vadina močiutę, o savo tikrąją mamą vadina vardu. Spintoje stovi ir jos juodu kaspinėliu perrišta nuotrauka, į kurią, kaip sako močiutė, pro kambarį bėgiodami vaikai vis atsigręžia. Visi kartu jie ir kapines aplanko, neseniai paminėtos ir pirmosios mirties metinės.

„Aš visada jiems buvau kaip antra mama. Mažasis išvis visada buvo toks močiutės vaikas, o dabar likau vienintele“, – sako pašnekovė.

Žinoma, išgyvenimai vaikams liko. Nors mažasis, rodos, neprisimena, tačiau su didesniuoju vėl dirba psichologai, nes vaikas prabunda naktimis, šaukiasi mamytės, verkia. Tačiau močiutėpadedant specialistams viliasi užgydyti sielos žaizdas ir išleisti berniukus į gyvenimą.