Paslaugos ne pasiteisino, o pranoko lūkesčius

bsn ataskaita
Nuotr. Bendruomeninių šeimos namų koordinatorė Jurga Raškauskienė informavo, kad labiausiai jaučiamas psichologinių konsultacijų poreikis. Iš viso įvairiomis paslaugomis per metus pasinaudojo 527 asmenys, nors įsipareigojimas buvo 200 asmenų per trejus metus.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Bendruomeniniai šeimos namai (BŠN) Šakiuose nemokamas kompleksines paslaugas šeimoms teikia jau metus. Antradienį savivaldybės posėdžių salėje apžvelgta veikla, pasidžiaugta pasiektais rezultatais. Akivaizdu, kad poreikis, suteiktų paslaugų skaičius viršijo bet kokius lūkesčius, tad viliamasi, kad ir po trejų metų, pasibaigus projekto įgyvendinimo laikotarpiui, ši veikla nenutrūks.

Pranoko lūkesčius

BŠN koordinatorė Jurga Raškauskienė pripažino, jog prieš metus, tik pradėdama veiklą, toje pačioje salėje stovėjo su baime. Pagal įsipareigojimus BŠN per trejus projekto įgyvendinimo metus paslaugas turėtų suteikti 200 žmonių, tad nemažas galimų paslaugų gavėjų skaičius baugino. Iki šios dienos BŠN jau priėmę 527 asmenis, kuriems suteiktos įvairaus profilio paslaugos. Pasak Jūratės Arštikaitienės, kurios vadovaujamas VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Šakių vaikų dienos centras ir yra projekto partneris, būtent į kompleksiškumą šeimai ir orientuojamasi. Pabandžius vieną veiklą ar užsiėmimą, stengiamasi pasiūlyti ir kažką kitą. Dažnai to prašo ir patys klientai. Jei žmogus naudojosi psichologo paslaugomis, galbūt jam reikia pozityvios tėvystės mokymų, neuroedukacinių užsiėmimų ar jogos. Be to, paslaugas stengiamasi pirkti iš kompetentingų specialistų, tad orientuojamasi ne į kiekybę, o kokybę. Galų gale, kaip sakė J. Arštikaitienė, jei reikiamos pagalbos negali suteikti BŠN, galbūt gali kažkas kitas rajone. Svarbiausia, kad žmogus ieško, kreipiasi, o specialistų kompetencija – nukreipti jį tinkama linkme.

Beje, šiuo metu visos BŠN teikiamos paslaugos nemokamos, tačiau kadangi poreikis pranoko bet kokius lūkesčius, viliamasi, kad ir pasibaigus europinei paramai ši veikla rajone nenutrūks.

Populiariausia – psichologo konsultacijos

Kalbėdama apie konkrečias paslaugas J. Raškauskienė atskleidė, kad populiariausios individualios psichologo konsultacijos. Per 2018-uosius pas psichologę apsilankė 96 asmenys, kurie konsultuoti 488 valandas. Penkioms grupėms, kurias iš viso sudarė 50 asmenų, teiktos ir grupinės psichologo konsultacijos. Išryškėjus tokiam poreikiui šiais metais klientus konsultuos trys psichologės – Aurelija Lingienė, Aušra Jakavičienė ir Gintarė Janarauskaitė. Pasak specialisčių, auga ir kitų paslaugų poreikis, nes žmonės vis labiau atranda BŠN ir čia teikiamas paslaugas.

Populiarios ir įvairios terapijos – joga (45 dalyviai per metus), neuroedukaciniai užsiėmimai tiek vaikams, tiek suaugusiems (40 asmenų). Noriai žmonės lanko ir pozityvios tėvystės mokymus (penkios grupės, 60 asmenų), buvo surinktos ir dvi nėščiųjų grupės (14 asmenų), ypač pasiteisino emocinio intelekto ugdymo užsiėmimai (8 grupės, 80 asmenų). Sunkiausiai sekasi su šeimos klubais seniūnijose, tad atsižvelgiant į poreikį ir paklausą deramasi su agentūra ir bandoma kai kurias veiklas keisti. Tiesa, kol tėvai konsultuojasi, mokosi ar būna užsiėmimuose, jų atžalas gali prižiūrėti užimtumo specialistė.

Pateikia kaip pavyzdį

Apie teikiamas paslaugas kalbėjo ir patys specialistai. Mediatorė Odeta Intė pripažino, kad mediacija, tai yra taikus ginčo sprendimas, mūsų šalyje dar gana naujas dalykas. Rajone per praėjusius metus ji dirbo su 18 atvejų. Daugiausiai jų susiję su skyrybomis, kai tėvai nesusitaria dėl vaikų gyvenamosios vietos, turto ar panašių dalykų. Mediatorė džiaugiasi, kad net keliais atvejais pavyko pasiekti taikius susitarimus. Kas tokiais atvejais yra sėkmė, kaip kalbėjo specialistė, sunku vertinti, sėkmė gali būti ir po konsultacijų priimtas sprendimas apskritai nesiskirti, o jei tai neišvengiama – taip pat nemažas laimėjimas taikus susitarimas, o ne karas teisme.

„Dirbu šešiose savivaldybėse. Šakiai gali didžiuotis turėdami Jūratę, Jurgą <...> Neretai Šakius statau kaip pavyzdį. Surinkta labai puiki komanda. Sakau be pataikavimo“, – teigė O. Intė.

Konkretų mediacijos pavyzdį prisiminusi J. Raškauskienė pasakojo, kad vienas vyras pripažino, jog su žmona gyvena bene dešimtmetį, tačiau po konsultacijų ją tarsi atrado iš naujo, pradėjo kviesti į pasimatymus, dovanoti gėles. Pasak mediatorės, dažna skyrybų priežastis, jog žmonės šeimoje tiesiog nustoja bendrauti, todėl ji džiaugiasi galėdama padėti partneriams susikalbėti.

Užnorinti dar daugiau

Psichologė Aušra Jakavičienė mano, kad pradėjo augti žmonių sąmoningumas, brandumas. Jos praktikoje buvo atvejis, kai viena šeima mokymus kartojo tris kartus, vadinasi, kaskart ji gauna kažką naujo. Svarbu, kad tobulėti nori pats žmogus. Juk užauginti vaiką, kaip sako psichologė, pats sunkiausias darbas ir tikrai to niekas mūsų nemokė.

Kadangi neuroedukacinius užsiėmimus vedusi specialistė yra vaiko priežiūros atostogose, ją pakeis ir dailės terapijos užsiėmimus šiais metais ves Giedrė Jasevičiūtė. Norinčių išbandyti šią veiklą taip pat netrūksta, kaip ir į daugelį kitų užsiėmimų, sudarytos grupės laukia savo eilės.

Projekto sėkme neatsidžiaugia ir rajono vadovai. Meras Edgaras Pilypaitis vertino, kad vyksta fantastiški dalykai, o skaičiai kalba už save. Svarbiausia, kaip sakė jis, užnorinti dar daugiau rajono žmonių – padrąsinti nedrįstančius ir paskatinti svarstančius.

Bendra vykdomo projekto vertė apie 250 tūkst. eurų, šiems metams veiklai numatyta daugiau nei 60 tūkst. eurų.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.