Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus įsakymu patvirtinti žemės verčių žemėlapiai, pagal kuriuos yra skaičiuojami žemės mokesčiai, perskaičiuojami valstybinės žemės nuomos mokesčių dydžiai, vertinamas nekilnojamasis turtas. Kaip keitėsi mūsų rajono žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, teiraujamės NŽT Šakių skyriaus vedėjo Algirdo Vaičiūno.

 

Šakių rajono savivaldybės teritorijoje žemės verčių žemėlapis yra sudarytas iš 19 verčių zonų. Kaip patikslino A. Vaičiūnas, didesni mūsų rajono miesteliai, tokie kaip Gelgaudiškis, Kriūkai, Lekėčiai, Lukšiai, Sintautai, Griškabūdis, Žvirgždaičiai, Barzdai, Kudirkos Naumiestis bei Šakiai, yra išskirti į atskiras verčių zonas.

Visoje Lietuvos teritorijoje tokių zonų yra 1 tūkst. 348. Šie žemėlapiai, palyginti su galiojusiais 2019m., papildyti 87 nustatytomis verčių zonomis. Praėjusiais metais tokių zonų buvo 1 tūkst. 261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo tik 413.

Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, verčių zonų kasmet išskiriama vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas. Kaip paaiškino A. Vaičiūnas, žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia VĮ Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba. NŽT patvirtintus žemės verčių žemėlapius VĮ Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias galima nustatyti konkretaus žemės sklypo vertę.

„Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis“, – aiškina A. Vaičiūnas. Anot jo, praeitais metais mūsų rajone sudaryta 811 žemės sklypų sandorių, iš kurių 648 – žemės ūkio paskirties, 12 – sodų žemės, 94 – kitos paskirties, 57 – miško ūkio paskirties. Pasak A. Vaičiūno, aktyviausiai sandoriai praeitais metais buvo sudaryti Plokščių sen. bei Kriūkų mstl. zonoje (nuo visų sandorių skaičiaus pastarojoje zonoje aktyvumas siekė 10 proc.).

Kaip paaiškino A. Vaičiūnas, pagal žemės verčių zonų žemėlapius apskaičiuojama nuomojamų žemės sklypų vertė bei žemės mokestis.

„Labiausiai padidėjo žemės rinkos vertė (net 45 proc.) Lekėčių kadastro vietovėje, šią zoną apima ir Kriūkų krašto dalis “, – akcentavo A. Vaičiūnas ir pridūrė, kad tai lėmė, jog, vertinant praeitų metų žemės sklypų sandorius, jų kainas, sandorių (žemės sklypų nuomos, perleidimo ir kt.) sudaryta daugiausiai.

„Jei 2018 metais Lekėčių krašte vieno žemės hektaro kaina buvo 2 tūkst. 640 eurų, tai per metus pakilo 1 tūkst. 200 eurų ir šiandien siekia 3 tūkst. 840 erų už hektarą“, – tvirtino A. Vaičiūnas.

Žemės sklypų vertė kilo ir kitose vietovėse: Sintautų sen.(Užsienių kadastro vietovėje) žemės vidutinė rinkos vertė per metus padidėjo 30 proc., maždaug 1 tūkst. 200 eurų už hektarą. Anot A. Vaičiūno, žemės rinkos vertė kilo ir Sudargo krašte, kur yra labai įvairuojantis dirvožemis. Pavyzdžiui, Bosų kaime esantis sklypas – žemės rinkos vertė čia padidėjo 26 proc., maždaug 1 tūkst. eurų už hektarą.Pasak pašnekovo, Šakių sen. teritorijoje (Valakbūdžio kryptimi) žemės vertė padidėjo šiek tiek mažiau, 18 proc. (900 eurų už hektarą). Mažiausias kainos pakilimas (500 eurų už hektarą) fiksuojamas Plokščių, Voniškių krašte, čia žemės vidutinė rinkos vertė didėjo maždaug 12 proc.

„Manau, kad tokį žemės sklypų vidutinės rinkos vertės didėjimą ypač pajus žemdirbiai, mokant žemės mokestį ar nuomojantis žemę“, – tikino A. Vaičiūnas.

Vertinant atskiroms žemės grupėms priskirtinus žemės sklypus, vidutinė jų rinkos vertė Lietuvoje, palyginti su 2019 m., nuo šių metų sausio 1 d. kinta įvairiai. Šakių rajono savivaldybėje didėja 2 proc.