Anot Ričardo Stepaičio, jei įvyktų branduolinė avarija, tai būtų ne savivaldybės, o valstybės masto avarija ir tada spręstų ne savivaldybės komisija. D. Pavalkio nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sako, jog savivaldybėms sunkiai sekasi įvertinti savo poreikius, ruošiantis galimai nelaimei Astravo atominėje elektrinėje Baltarusijoje. Taip pat pabrėžiama, kad turėtų būti didesnis žmonių informavimas apie galimą nelaimę ir kaip įvykus blogiausiam scenarijui jiems reikėtų elgtis. Domimės, o kaip šiuo klausimu pasiruošusi Šakių rajono savivaldybė?
Savivaldybės Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas, dirbantis su darbų sauga, mobilizacija, įslaptinta informacija, civiline, radiacine sauga Ričardas Stepaitis sako, kad rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų plane nėra numatyta tokio pavojaus kaip branduolinė avarija.
„Tokiu atveju, jei įvyktų branduolinė avarija, tai būtų ne savivaldybės, o valstybės masto avarija ir tada spręstų ne savivaldybės komisija, o jų, ir jie priimtų sprendimus – mums derėtų tik paklusti. Kaip dabar, kai pandemija ir karantinas buvo – mes tik klausėme nurodymų ir vykdėm sprendimus. Sprendimai buvo ne mūsų“, – sakė R. Stepaitis, pabrėžęs, kad kol kas mūsų savivaldybė kažkokių papildomų reikalavimų ar nurodymų iš aukščiausios valdžios nėra gavusi.
Be to, anot specialisto, mūsų savivaldybė patenka tik į trečią vadinamą zoną, tai yra toliausiai nuo galimos nelaimės vietos esančią zoną.
Visgi dar 2017 m. savivaldybėje priimtas įsakymas, kuriame numatyti 23 kolektyvinės saugos statiniai, kurie, reikalui esant, būtų naudojami laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio. Konkrečiai tai mokyklos, bendruomenių centrų patalpos, laisvalaikio centrai, ugdymo įstaigų bendrabučiai. Jeigu reikėtų transporto, skirto galimai žmonių evakuacijai, būtų naudojamas savivaldybės įmonės – UAB „Šakių autobusų parkas“ transportas. Tačiau R. Stepaitis svarsto, ar to prireiktų, nes daugelis gyventojų turi savo transporto priemones, be to, jeigu nebūtų kitų nurodymų, Šakių rajono savivaldybėje nėra numatyta apgyvendinti kitų rajonų gyventojų, tad tektų pasirūpinti tik savais. Minėtuose statiniuose galėtų apgyvendinti iki 14 tūkst. piliečių, minimalus apgyvendinimas galėtų būti suteiktas 7 tūkst. 800 žmonių. Iš kitų rajonų gyventojus, anot specialisto, turėtų priimti Zarasų bei Kalvarijos savivaldybės.
Kalbėdamas apie būtiniausias priemones, pavyzdžiui, gultus, čiužinius, R. Stepaitis pripažįsta, kad atsargų šiek tiek yra, tačiau jų tikrai trūktų. Visgi pašnekovas viliasi, kad tuo pasirūpintų aukščiausia valdžia.
„Valstybės rezerve yra numatyta, tik neskelbiama, kiek“, – sako jis, kalbėdamas apie būtiniausias priemones ir pripažįsta, kad savo šalies pašonėje turint tokį kaimyną kaip Baltarusija jaustis ramiai tikrai negalime.
„Svarbiausia turėti planą, žinoti tam tikrus veiksmus, kaip elgtis“, – tikina pašnekovas.
Jis sako, kad būtiniausiais dalykais, tokiais kaip vanduo, maisto atsargos, rūpintųsi ir patys gyventojai, ir nemano, kad jų prekybos centruose galėtų pritrūkti.
Pati savivaldybė apie informacijos teikimą gyventojams nesvarsto, nes, anot R. Stepaičio, tokiais atvejais numatyta, kad pranešimus siųstų Bendrasis pagalbos centras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, nurodymus teiktų aukščiausia valdžia.
„Ruoštis reikia, bet nemanau, kad visiems atvejams įmanoma pasiruošti 100 proc.“, – pripažįsta savivaldybės specialistas civilinei saugai.
Ministrė R. Tamašunienė minėjo, kad dviejų pasienyje su Baltarusija esančių savivaldybių (Vilniaus ir Šalčininkų) pasiruošimas galimai nelaimei yra geras, tačiau reikėtų stiprinti žmonių informavimą, ypač apie jodo tablečių vartojimą. Ji mano, kad kitos savivaldybės savo poreikius ir indėlį avarijos metu įsivertina sunkiai.
Baltarusija branduolinę elektrinę stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Rugpjūčio pradžioje AE statanti Rusijos korporacija „Rosatom“ pradėjo branduolinio kuro įkrovimą į pirmąjį reaktorių. Baltarusija skelbia, kad pirmąjį reaktorių prie šalies energetikos sistemos prijungti planuoja šių metų pabaigoje, o visa galia jis turėtų pradėti veikti 2021-ųjų vasarį.
Lietuvos Vyriausybė sako, kad Astravo jėgainė netoli Lietuvos sienos statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus atmeta.