Nuo rugpjūčio 16 dienos į žygį „Už švarią Lietuvą“ leidęsi entuziastai šią savaitę neaplenkė ir Šakių rajono – nuo Norvaišų (Vilkaviškio r.) jie atžygiavo į Griškabūdį, kitą dieną pasiekė Šakius, o toliau žygiavo Slavikų, Jurbarko link. 80 dienų, 1200 km, kelionės pabaiga numatyta ten, kur ir prasidėjo, – Palangoje spalio 30 dieną. Tačiau tai nepaprastas žygis, o misija, tad apie tai, kas, kaip ir kodėl, kalbamės su pagrindiniu žygio organizatoriumi, tvaraus gyvenimo skatintoju, „Kūrybos kampas 360°“ Kaune įkūrėju Giedriumi Buču.

Anot G. Bučo, pernai su komanda per šešias dienas jie apėjo Kauną, o šiais metais nusprendė keliauti aplink Lietuvą. Tačiau pagrindinis žygio tikslas yra perduoti žinutę visuomenei dėl perteklinio vartojimo ir poveikio planetai, sveikatai. Tad žygiuodami jie surenka šiukšles, skirsto į dažniausiai randamų atliekų kategorijas, aptaria, analizuoja, o vėliau duomenis žada perduoti verslo, valdžios atstovams ir ragins kartu ieškoti sprendimų prevencijai.

„Yra pagrindiniai dalykai – maisto pakuotės, transporto atliekos ir kitos atliekos, kurios nepatenka nei į tą, nei į tą. Tai trys pagrindinės grupės, kurias mes analizuojame. Mums labai svarbi maisto pakuočių dalis ir transporto. Tada žiūrime, ar plastikas, ar metalas, ar popierius“, – kiekvieną dieną pildomą formą aiškina G. Bučas ir priduria, kad perdirbamų atliekų, deja, mažuma.

Jis sako, jog dažnas vartotojas galbūt ir nesusimąsto, kiek aplinką teršia vienkartiniai puodeliai, tetrapak pakuotės ar švenčių metu į orą paleidžiami balionai.

Štai eidami nuo Griškabūdžio iki Šakių žygeiviai surinko 23,5 kg šiukšlių, tačiau sako, jog jų tikslas nėra surinkti visų šiukšlių, o tai ir neįmanoma, tačiau stengtis pažiūrėti į problemą globaliau, atkreipti dėmesį. Visgi tam tikra vartojimo dėlionė jau dėliojasi ir akivaizdu, kad dažnas esame itin vartotojiškos visuomenės dalis.

Galų gale, sako žygio organizatorius, kelionės metu tu įgyji neįkainojamos patirties ir gauni didžiulę dovaną – buvimą kartu, bendrystę. Kalbėdamas apie žygio prasmę jis mini ir tai, kad tai ir iššūkis sau.

„Man asmeniškai irgi iššūkis sau. Čia ir tikslas pamatyti save per tą prizmę ir keistis pačiam“, – mintimis dalijasi pašnekovas ir aiškina, kad jo kelias nėra visiems įrodyti, kad būtinai reikia daryti taip ar kitaip.

„Aš sakau, kaip aš darau ir kaip įsivaizduoju, bet kiekvienas pasirenka“, – teigia G. Bučas.

Beje, tai ne trumpalaikis projektas – įamžintos akimirkos, iššūkiai ir įspūdžiai suguls į dokumentinį filmą, kurio premjera turėtų įvykti 2022 metais.

„Tai bus išliekamoji vertė, kuri liks ateities kartoms, kaip čia mums sekėsi. <...> Nevyksta taip, kad per metus viskas pasikeis, tokiems pokyčiams reikia ilgų metų“, – pripažįsta pašnekovas ir sako, jog globaliai žiūrint yra daug bėdų, ne tik ekologinių, bet ir ekonominių, socialinių, demografinių.

„Viskas susiveda į perteklinį vartojimą. Netolygus resursų paskirstymas – kažkas turi daug, kažkas labai mažai ir tai mūsų bėda ir turim visi kartu bandyti ją išspręsti“, – svarsto žygio „Už švarią Lietuvą“ organizatorius.

Nuo žygio pradžios keliauja keturi tie patys žmonės, visą branduolį sudaro šeši, kiti prisijungia pakeliui pagal savo galimybes. Anot žygeivių, laukiami visi, galintys prisijungti ir dienai ar tik tam tikrai atkarpai. Buvo ir atskirų, prie žygio prisijungusių įmonių, verslo ar atliekų tvarkytojų atstovų, tad žygio organizatorius džiaugiasi, kad yra supratingų darbdavių, suteikiančių galimybę žygyje dalyvauti darbo metu. Įprastai per dieną jie nueina apie 20 km, vienas komandos narys važiuoja automobiliu ir veža maisto atsargas, kitus reikalingus daiktus, kita komandos dalis derina nakvynės vietas ir pan. Pačiam žygiui G. Bučas sako ruošęsis bene pusantrų metų, nes ieškojo ir partnerių, ir rėmėjų. Nebuvo, kad atsikėlęs vieną dieną nusprendė žygiuoti ir surinkęs komandą tiesiog iškeliavo aplink Lietuvą. Kalbant apie paramą, yra, kas nori paremti tik filmo atsiradimą, tad čia laukiami visi, norintys vienaip ar kitaip prisidėti prie misijos „Už švarią Lietuvą“.

Štai į Šakius iš Griškabūdžio atėjo 10 žmonių. Šakiuose „Namai visiems“ juos svetingai priėmė Giedrė Šedbarienė, Griškabūdyje už svetingumą ir pirties malonumus jie dėkojo G. Bučo bičiuliui Ignui Šalnaičiui ir jo tėveliams Arūnui ir Ilonai Šalnaičiams.

„Atskira padėka Ignui ir Arūnui už šiltą dūminukę ir pirties procedūras“, – 57 žygio dienos dienoraščio įspūdžiais 15min dalijasi viena iš žygeivių.