Seniūnijose – darbų įkarštis

zole pjauna trimeriai
Seniūnijose šienaujami plotai kasmet didėja, todėl žolės pjovimo darbams išleidžiama daugiausiai lėšų. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Įpusėjus vasarai seniūnai pagaliau susitiko gyvai, aptarė problemas, pasidžiaugė prasidėjusiais renginiais, prie kurių prisideda ir jie patys. Seniūnai neslepia, daugiausiai lėšų sueikvojama degalams šienaujant bei vandeniui kapinėse.

Kudirkos Naumiesčio seniūno Edvardo Belevičiaus pastebėjimu, užplūdus karščiams, padidėjo vandens suvartojimas kapinėse, vien per birželį sunaudota 160 kubų.

„Pastebim, kad vis dažniau kapai uždengiami plokštėmis, gal tuomet vandens bus sunaudojama mažiau, bet šiaip žmonės myli kapus ir vandens ant gėlių negaili“, – kalbėjo seniūnas.

Šakių seniūnas Dalius Jasevičius sako, kad mieste esančių gėlynų negali nelaistyti, bet jiems tiek daug nekainuoja, mat naudoja ežero vandenį. Seniūnas informavo, kad šiuo metu tvarkomas Šakių skvere esančio kariliono kompiuteris.

Sintautų seniūno Kęstučio Birbilo teigimu, daug lėšų sueikvojama degalams šienaujant pakeles, viešąsias erdves.

Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius pasakojo, kad ne pirmi metai dalyvauja aplinkosauginiame projekte „Mes rūšiuojam“, surenka apie dvi tonas atliekų, renka taškus ir laimi projekto rėmėjų prizus.

„Vandens kokybė Griškabūdyje neramina. Jei anksčiau kas pusmetį pasirodydavo rudas vanduo, dabar kone kas mėnesį. Tiesa, vandenų įmonė į pranešimus greitai reaguoja, praplauna įrenginius, tačiau čia senos trasos“, – pasakojo seniūnas.
Įvairiose veiklose dalyvauja ir žvirgždaitiškiai, glaudžiai seniūnija bendradarbiauja su biblioteka, bendruomenės centru. Seniūnė Giedrė Snudaitienė pasidžiaugė, kad pavyko surasti pastato, kuris stovėjo ir buvo apleistas Žvirgždaičių centre, savininką, šis pastatą jau griauna.

„Šie metai yra paskelbti lakūnų Liorentų metais, buvo planuotas surengti didelis renginys, šiuo metu kyla vis daugiau klaustukų, nežinom, galbūt renginį teks nukelti“, – dalinosi problemomis G. Snudaitienė.

Barzdų seniūnė Jurgita Didžiulienė kėlė klausimą dėl užplūdusių gyventojų prašymų pagelbėti ir nušienauti jų valdas.

„Vieniši, neįgalūs žmonės prašo nupjauti kiemus. Dažniausiai jie neturi nei įrankių, nei degalų, sako neturintys nei pinigų. Stengiamės pagelbėti, nežinau, kaip reiktų elgtis tokiose situacijose, jei vienam nušienauji, tuoj kitas prašo“, – pasakojo seniūnė.

Kitų seniūnų teigimu, vieni atsako tokiems gyventojų prašymams, kiti pasakojo, kad neapsikentę miestelių centruose gyventojų nešienautus plotus ar pakeles nušienauja.

Lekėtiškiai ruošiasi Mėlynių festivaliui, seniūnas Ričardas Krikštolaitis pasidžiaugė, kad Lekėčių krašte žmonės rinkdami mėlynes užsidirba ir neprašo pašalpų.

Kidulių seniūnė Renata Švelnytė taip pat turi kuo pasidžiaugti – nauja erdve Kaimelio kaime, kur žmonės Jonines šventė, rinkosi „Tautišką giesmę“ giedoti. Šiuo metu šiltinamas ir seniūnijos pastatas.

Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius džiaugėsi aktyviais seniūnijos seniūnaičiais, kurie, anot seniūno, prižiūri net žvyravimo darbus.

„Turim miestelyje tris apleistas sodybas, dar kovojam su šliužais. Tikimės iki javapjūtės pradžios kapinėse pravesti vandens ir elektros kabelius. Planuose ir pėsčiųjų tako A. Tatarės gatvėje link Zyplių sutvarkymas“, – darbus vardijo Lukšių seniūnas.
Neseniai pradėjęs Kriūkuose dirbti seniūnas Anatolijus Kazlauskas stebėjosi, kad žmonės prisipirkę valčių, tačiau įrengtų tinkamų vietų vandens transporto priemonių nuleidimui nėra. Kaip patikslino administracijos direktorius Dainius Grincevičius, nei Plokščiai, nei Kriūkai nesikreipė dėl galimybės teikti paraiškas ir gauti tam lėšų.

„Turim problemą, yra beveik pilnas darbininko etatas, tačiau niekas nenori ateiti dirbti, renkasi geriau darbą pas ūkininką, kuris moka didesnį atlyginimą“, – kalbėjo Kriūkų seniūnas.

Slavikų seniūnas Valdas Dumčius paminėjo, kad gautus iš savivaldybės dūmų detektorius jau pradėjo įrengti gyventojų namuose, tvirtino, kad gyventojai už tai dėkingi savivaldybei. Seniūnas dar paminėjo, kad sulaukė geradario dovanos – šilumos siurblio oras-oras, kuris bus sumontuotas Slavikų mokyklos salėje, rengiamoje kultūriniams bendruomenės poreikiams.

Ne vienas seniūnas sakė, kad per karščius darbininkai pradeda dirbti anksčiau, seniūnai negailėjo gero žodžio naujajam Šakių meistrijos inžinieriui Vidmantui Diržiui.

Apibendrindamas gana produktyvų seniūnų pasitarimą, administracijos direktorius D. Grincevičius užsiminė, kad reikėtų peržiūrėti švietimo ir kultūros įstaigas, kaip šios naudoja turimą techniką šienavimui.

„Gal tą techniką reiktų panaudoti visų labui, ne vien tik vienos teritorijos priežiūrai bei šienavimui“, – sakė D. Grincevičius.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.