Socialinių pašalpų administravimas nuo ateinančių metų sausio 1 dienos bus perduotas savivaldybėms. Laukia įtemptas ir sudėtingas darbas ir beveik neabejojama, kad pašalpų gavėjų mažės, tačiau nepasitenkinimo atvejų - daugės.

 

 

Tam, kad valstybės pinigai socialinėms pašalpoms nebūtų švaistomi neapgalvotai, nuo birželio 1 dienos keitėsi ir buvo sugriežtintas Piniginės paramos įstatymas. Nors praėjo nedaug laiko, tačiau pastebėta, kad pakeitimai įtakos turėjo, nesrajone buvo nutrauktas ne vienos socialinės pašalpos mokėjimas. Daugiausiai – dėl sukčiavimo ir registracijos darbo biržoje.

Kad parama būtų dar tikslingesnė, socialinių pašalpų administravimas nuo sausio 1 dienos bus perduotas savivaldybėms ir jos pačios kontroliuos, kam išmokos priklauso, o kam ne. Gana seniai ir pakankamai garsiai ne vienas kalba, kad gaunantys pašalpas sugeba statytis namus, važinėti prabangiais automobiliais ir pan. To, kaip įsitikinusi aukščiausia šalies valdžia, būti negali. Rajone, kaip prieš kurį laiką kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė, apie 20 proc. paramą gaunančių žmonių, jos neturėtų gauti ir be to puikiausiai išgyventų. „Pasikeitus tvarkai, kiekvienas atvejis bus labiau matomas, labiau tikrinamas. Bus labiau žiūrima materialinė padėtis, tikrinama, iš kur gaunamos pajamos“ – kalbėjo L. Pocevičiūtė, pabrėždama, kad dabar, norint gauti socialinę pašalpą, užtenka atitikti tam tikrus įstatymo punktus. Užtat ji neabejoja, kad emociškai gana stipriai pasunkės socialinių darbuotojų darbas, nes netruks pasipiktinusių dėl nutrauktos pašalpos, reikės išaiškinti, kodėl dabar nemokama, nors anksčiau galbūt buvo kitaip.

Kad darbas vyktų sklandžiai, jau pernai seniūnijose buvo įsteigtos specialios komisijos, kurios, vedėjos vertinimu, gana didelės, sudarytos iš įvairių žmonių ir kompetentingos. Būtent seniūnijų gyventojai geriausiai pažįsta ir žino savo vietovėse gyvenančius asmenis, tad galės argumentuotai ir pagrįstai spręsti, kodėl vienu ar kitu atveju socialinė pašalpa turi būti nutraukta. „Žinoma, nebus taip, kad mažinsime tik tam, kad mažintume, bet, manau, kad tikrai mažės. Nemanau, kad situacija rajone tokia bloga, jog per mėnesį reikia išmokėti 700 tūkst. litų. Paramą turi gauti tik tie, kam ji būtina“, - teigė L. Pocevičiūtė.

Prieš kurį laiką rajono meras Juozas Bertašius viename iš susitikimų kalbėjo, kad jis net neabejoja, kad pašalpų gavėjų mažės ir pripažino, kad jautį už ragų griebti reikėjo seniau. „Tikrai nedirba tie, kurie gali. Pažiūrėkit į skelbimus, kiek ieškančių, o kiek siūlančių darbą. Aišku, didelis darbas teks seniūnijų komisijoms, bet pamatysit, jog mažės ir bedarbystė, ir pašalpų gavėjų“, - teigė rajono vadovas.

L. Pocevičiūtė informavo, kad jau dabar ruošiamas sprendimo projektas rajono tarybai, planuojama sudaryti darbo grupę, vėliau parengti darbo planą. „Jei gerai pasiruošime, gal ir nebus baugu. Tariamės su rajono vadovais, ruošiamės, dirbame. Jei turėsime palaikymą, manau, viskas bus gerai, nes tai - mūsų visų bendras tikslas“, - kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja. Panašiai neseniai išplatintame pranešime žiniasklaidai pasisakė ir premjeras Algirdas Butkevičius, akcentavęs, kad pašalpų administravimas - bendruomeniškumo, pilietiškumo ugdymas. Jo manymu, kaimynai, matydami, jog gaunantys socialines pašalpas jas gauna nepagrįstai, ar turi papildomos veiklos, gauna pajamų ir pan., neturėtų likti abejingi ir apie tai informuoti atsakingus asmenis.

Praėjusiais metais penkioms šalies savivaldybėms, kaip bandomosioms, tai Panevėžio, Akmenės, Radviliškio, Raseinių, Šilalės jau buvo perduotas pašalpų administravimas. Visos jos pateisino lūkesčius, nes pašalpų gavėjų sumažėjo, buvo sutaupyta lėšų.