Respublikinėje žiniasklaidoje paskelbus Valstybės užmojus griežtesniais įstatymais užtikrinti vaikų priežiūrą ir saugumą, kilo daug diskusijų ir Seime, ir visuomenėje. Rengiamos Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos numato, kad nebus galima palikti vaiko be suaugusiųjų priežiūros iki septynerių metų, o ir jaunesni nei 14 metų paaugliai vakarais ir naktimis negalės likti vieni. Be to, tikrą audrą sukėlė pataisa, kuria būtų draudžiamas ne tik bet koks smurtas prieš vaikus, bet ir jų drausminimas. Kaip nubrėžti ribą tarp auklėjimo ir bausmės?

 

 

Vaiko teisių įstatymo pataisų projektas, kuriame siūlomas smurto prieš vaikus apibrėžimas bei garantuojama vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto artimoje aplinkoje, sukėlė daug karštų diskusijų ne tik tarp Seimo narių, bet ir tarp tėvų.  Mat įstatyme būtų nustatoma, kad smurtas prieš vaiką – visos seksualinės, fizinės, psichologinės ir emocinės prievartos, vaiko žeminimo ir išnaudojimo, vaiko priežiūros stokos arba aplaidumo formos, sukeliančios pavojų gyvybei, faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, vystymuisi ar orumui, taip pat fizinės bausmės.

Viskas lyg ir aišku, tačiau riba nenubrėžta. Kas tėvams paaiškins, kur auklėjimo priemonė, o kur jau psichologinis ar emocinis smurtas? Pavyzdžiui, jei vaikas nesimoko, blogai elgiasi ir visą laiką prasėdi prie kompiuterio, kaip traktuoti bausmę – neleidimą juo naudotis tam tikrą laiką? Drausminimas tai bus, ar psichologinė prievarta?  Į šį klausimą sunku atsakyti ir patiems vaiko teisių apsaugos specialistams.

„Vienareikšmiškai, mušti vaiko negalima, - tvirtino rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Lebedžinskienė. – Pats lengviausias dalykas – nubausti. Tai ilgai netrunka. Daug sunkiau - kalbėtis su vaiku, kol jis supras. Tai gali užtrukti. Fizinį ar seksualinį smurtą galima labai lengvai „diagnozuoti“, tačiau kaip nustatyti emocinį ar psichologinį? Kaip nubrėžti ribą? Kas yra balso pakėlimas ar barimas? Kur auklėjimas, o kur jau smurtas? Ar nebus padaryta meškos paslauga vaikui? Gali atsirasti vyresnių vaikų manipuliavimas – „aš pasiskųsiu“. Ypač paauglystėje, kai prieš viską protestuojama, nenorima girdėti tėvų pastabų ir pamokymų. Tokiu atveju, kaip pamatuoti tą emocinį smurtą. Matau, čia daug neaiškumų.“

Be to, vis dar lieka neapibrėžta ir vaiko paėmimo iš šeimos tvarka. Pasak R.Lebedžinskienės, daug metų apie tai kalba ir buvusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, tačiau jokio reglamento iki šiol nėra. Pagal šiandieninius įstatymus, gavę pranešimą apie būtinumą užtikrinti ir ginti vaiko teises ir interesus, iki 17 val. vaiką iš šeimos gali paimti  valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai, o po 17 val. policijos pareigūnai. Tam nepritaria Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Jos manymu, paimant vaiką iš smurtaujančios ar juo nesirūpinančios šeimos, turi dalyvauti vaiko teisių apsaugos specialistai.

„Kadangi šiandien turime tris visą parą budinčias tarnybas – policiją, priešgaisrinę ir greitąją pagalbą, tai Valstybė nenumato, kad dar kas nors budėtų, -  kalbėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. - Mes visada labai geranoriškai bendradarbiaujame su policijos pareigūnais, jie turi mūsų skyriaus darbuotojų telefonų numerius ir, reikalui esant, visada skambina. Jei reikia paimti mažametį iš šeimos, niekada neatsisakome važiuoti. Be to, mūsų rajone tokie atvejai nėra dažni.“

Prakalbus apie diskusijas, kokio amžiaus vaiką galima palikti vieną namuose, ar priimtinos pataisos, kad vaikas iki septynerių metų negali likti be suaugusiųjų priežiūros, o iki 14 metų būti vienas paliktas vakarais, R.Lebedžinskienė patvirtino, kad viskas daroma paisant vaikų saugumo ir interesų. „Daugelyje užsienio šalių toks pataisų projektas žmonių nenustebintų, o mes vis dar pripratę prie sovietinės tvarkos, kai vaikai augino mažesnius brolius ir seseris, to nesuvokiame, - kalbėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. – Logiška, kad vaikas iki septynerių metų turėtų būti prižiūrimas suaugusiųjų. Bet kokiu atveju nesaugu jį palikti ir su nedaug ką už jį vyresniu broliu ar sese. Tai faktas. Tačiau įstatymo pataisos vėlgi aiškiai nenurodo, ar jo negalima palikti be suaugusiųjų priežiūros namuose, ar šešiamečiui taip pat bus draudžiama žaisti kieme su draugais. Tačiau nereikėtų dėl to perlenkti lazdos. Nemanau, kad kas eis ir tikrins.“

Iš tiesų, daug kas priklauso ir nuo paties vaiko individualumo bei išsivystymo lygio. Vienas tokio amžiaus vaikas yra pakankamai sąmoningas ir sumanus pasirūpinti ne tik savimi, bet ir mažesniu, o kitas, priešingai, ir aštuoniolikos sulaukęs nėra pakankamai savarankiškas. Tad įstatymo pataisų projektas – tai tik priminimas, kad tėvai privalo užtikrinti savo nepilnamečių vaikų priežiūrą ir saugumą.