Mokiniams geriau, kad Rugsėjo 1-oji švenčiama darbo dieną. Leiskim vaikams dar pasidžiaugti vasara. Tėvams, aišku, geriau, jei Rugsėjo 1-oji vyktų sekmadienį, nes ir vyresniųjų klasių mokinių tėvai nori dalyvauti, pafotografuoti savo vaikus.

Aš manau, kad Rugsėjo 1-oji yra Rugsėjo 1-oji ir kurią dieną ji išeina, tą ir turėtų būti švenčiama. Šiemet, pavyzdžiui, sekmadienį. Taip būtų ir tėvams patogiau palydėti savo atžalas į mokyklas.

Manau, reikalingas. Jei įsteigtų tokį centras, tai, žinoma, ir gyventojų jame atsirastų. Kaip kažkada buvo įrengti Gyvybės langeliai, išgelbėję daug gyvybių, taip ir čia. Juo labiau, kad bet kokioje krizinėje situacijoje būna nuskriausti vaikai, pirmiausiai juos reikia gelbėti, kad turėtų, kur prisiglaust.

Tai turėtų apspręsti krizinių atvejų skaičius, bet, paėmus visą rajoną, manau, jis būtų ne toks jau mažas. Žinoma, apsvarstyti vertėtų, nes apsidrausti visada protingiau. Jei, nesuteikus pagalbos, įvyks nelaimė, tai pirmas klausimas bus: „Kur jie buvo? Ar kas nors matė?“ 

Bent bronzos tikrai. Pasitikiu savo komanda. Draugiškas rungtynes stebėjau ne visas. Bet iš to, ką mačiau, galvočiau, kad neparodė dar visko, ką gali mūsų komanda, ne visus dar žaidėjus matėm. Tai tik pasirengimo čempionatui ciklas. Reikia laiko susižaisti. Čempionatą stebėsiu ir geriausio žaidimo tikiuosi iš Domanto Sabonio.

Draugiškų rungtynių nežiūrėjau. Manau, kad sėkmė priklauso nuo pinigyčių, kai jų nėra, tai ir gerų žaidėjų nėra, o ir gero trenerio nėra. Jeigu neišvyksiu, tai čempionatą stebėsiu. Prognozuoju, kad lietuviai pateks į aštunfinalį, o paskui jau namo reiks važiuoti.

Tuomet man buvo 30 metų, bet susikibti rankomis Baltijos kelyje neteko. Šiam įvykiui paminėti organizuojami renginiai – tai lietuvių vienybė, džiaugsmas. Kartoti Baltijos kelią šiandien, manau, nepavyktų. Tokio stebuklo nepadarysim, nes tik vyks minėjimo renginiai, kuriuose žmonės nepajus ano meto įvykių, kuomet buvo kovota už laisvę, geresnę ateitį.

Deja, prieš 30-metį Baltijos kelyje nedalyvavau. O kai vyks 30-mečio jubiliejus, kad galėčiau, tame kelyje ir aš stovėčiau, tačiau renginius žiūrėsiu tik per televizorių. Šiuo metu daug tenka vykti į užsienio šalis, tai pastebėjau, kad svetur net nepažįstami žmonės maloniai šypsosi, o grįžti čia, tai žmonės net nesisveikina. Manau, kad tuomet Baltijos kelias žmones suvienijo, tačiau šiandien emigrantai į Lietuvą nenori sugrįžti.

Kai ateinu į bažnyčią, Mišių metu visuomet aukoju. Jei aukos renkamos bažnyčios remontui, taip pat prisidedu. Aš manau, kad savo parapijos bažnyčiai turi aukoti patys parapijiečiai.   

Aukojam, dažniausiai per Mišias savo parapijos bažnyčiai. Neseniai lankėmės Kauno arkikatedroje, ten šiuo metu vyksta remonto darbai, todėl skyrėm auką. Kiek aukoti? Aš manau, tai priklauso nuo socialinės žmogaus padėties. Pastebėjau, kad pensinio amžiaus žmonės, stipriai tikintys, sąžiningi žmonės, visuomet aukoja – močiutės nors tą vieną eurą ima iš piniginės ir paduoda. Ta auka nebūtinai turi būti šimtais, kiekvienas Lietuvos pilietis šiek tiek galėtų skirti bažnyčioms. Tai priklauso nuo žmonių sąmoningumo.

Valgau daugiausiai tik medų, kurį įsigyju pas pažįstamą bitininką. Mūsų namuose medaus turi būti visuomet, kai pasibaigia, skubu nusipirkti. Jei susloguoju, tai tuojau medaus šaukštelį imu. Manau, kad yra svarbu, iš kokio bitininko medų perki, man papuolė, kad nusipirkau didelį kiekį medaus, o šis po savaitės surūgo.

Taip. Ir ne tik medų, nusiperku kartais bičių žiedadulkių, bičių duonelės. Perku medų iš bitininkų, turguje arba švenčių metu. Medus man kasdienis produktas. Dar pasidarau mišinį su medumi – česnakas, citrina, imbieras, kurį vartoju ištisus metus. Toks mišinys – puikiausiais vaistas imuninei sistemai stiprinti, kepenims valyti, kraujotakai gerinti. Bičių pikiu rankos nudegimą gydžiau. Labai vertinu bičių produktus.

Aš ką tik išsiėmiau tą vizą ir jau kitą savaitę vyksiu į Kaliningradą, nes ten gyvena mano artimųjų – močiutė, kuriai 99 m. ir sesuo. Labai džiaugiuosi šia atsiradusia galimybe, nes anksčiau viza kainuodavo 70–80 eurų, o dabar galima aštuonias dienas viešėti nemokamai. Buvau ten prieš 13 m., dabar labai smalsu pažiūrėti, kaip pasikeitė miestas per tą laiką.

Taip, labai norėčiau nuvykti apžiūrėti kaimyninę šalį, susipažinti su jos kultūra – visur yra įdomu. Kaip ir kiekviename Lietuvos mieste gali rasti kažką, ko nesi dar matęs, taip ir ten turėtų būti unikalių dalykų. Manau, nereikia sureikšminti, kad tai Rusija, o žiūrėti kaip į dar vieną turistinį objektą.