Jau iki šiol baudos buvo žymiai padidintos, bet nelabai gelbėjo ir žmonių sąmoningumo nepalietė. Nežinau, gal mes dar iki to nepriaugę. Avarijų dėl neblaivių vairuotojų kaltės taip ir nemažėja. Manau, kad apie 70 proc. avarijų įvyksta būtent dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Žiūrėkit, vairuotoją vieną kartą, antrą, trečią kartą pagauna prie vairo neblaivų, o jis ir toliau vairuoja, ir dar be teisių.

Žiūrint, kas bus griežtinama. Neblaiviems vairuotojams, už pavojingą ar chuliganišką vairavimą baudas tikrai reikia skirti didesnes. Nors, manau, kad tie vairuotojai, kurie anksčiau pažeidinėjo kelių eismo taisykles, ir toliau pažeidinės, didesnės baudos jų neišgąsdins – jau daug metų tas baudas kelia. 

Tokioms akcijoms pritariu, tik nežinau, kaip ta parama yra po to panaudojama. Aš būčiau už tai, kad aukos būtų skiriamos konkrečiai šeimai,  kad aukodamas jau žinotum, kam tai yra skirta konkrečiai ir ko tam žmogui tiksliai reikia. Tačiau iš principo aš pritariu, kad reikia padėti skurdžiau ir sunkiau besiverčiančioms šeimoms.

Manau, kad tokių akcijų reikia, ir pats aukoju, jeigu tuo metu pasitaiko proga užsukti į parduotuvę. Geriau aukoti produktus negu pinigus, nes tai kelia didesnį pasitikėjimą, kad auka pasieks žmones, kuriems to reikia.

Skubu deklaruoti. Visada kreipiuosi į artimiausią VMI skyrių. Elektroniniu būdu niekada pati nebandžiau susitvarkyti. Girdėjau apie 2 proc., bet niekam neskyriau. Šiemet taip pat dar neapsisprendžiu, ką paremti.   

Tikrai neskubu, visada palaukiu, kol praeis bumas. Deklaraciją pateikiu elektroniniu būdu, o jei kyla kokių klausimų, kreipiuosi į pažįstamus buhalterius. Kiekvienais metais 2 proc. skiriu savo darbovietei. Žinoma, domiuosi, kur panaudojami surinkti pinigai, ir nenusiviliu, nes, pavyzdžiui, pernai buvo įrengta vaikų žaidimo aikštelė.

Baikit, šimto metų... kažin ar mes sulauksim. Nors aš asmeniškai tai norėčiau sulaukti... Mano senelis buvo ilgaamžis, mirė 99-erių metų. Manau, norėdami sulaukti tokio garbingo amžiaus, turėtume sveikiau maitintis, daugiau judėti. Senatvę leisti norėčiau šeimos rate.

Ne, ne... Per ligas tai jau aš tikrai nesulauksiu. Nėra nei mūsų šeimoje, nei giminėje ilgaamžių. Nežinau aš, kaip čia reikia gyventi, kaip maitintis, kad sulaukt to šimto metų.

Mūsų kaime labai kokybiškas vanduo, labai skanus, galima gerti netgi iš krano. Vandenį gauname iš gręžinio. Kainų augimo nesustabdysi – viskas brangsta, kiek reikės, tiek sumokėsime, to neišvengsi.   

Pas mus iškasė gręžinį, tai esame patenkinti tiekiamo vandens kokybe, nes anksčiau buvo labai prastas. Bet dėl kainos – nieko nepakeisi, kiek reikės, tiek mokėsime už tą vandenį. Viskas brangsta, nėra ko tikėtis, kad vanduo nebrangs.

Kai aš mokiausi mokykloje prieš keliolika metų, smurto nebuvo. Gal todėl, kad nebuvo tokie aktyvūs socialiniai tinklai, per kuriuos, mano manymu, šios problemos ir plinta. Patyčios realiai egzistavo, bet ne tiek, kiek dabar. Šiandieniniai vaikai yra naglesni ir leidžia sau įžeisti, pastumti, kad ir žaidimo forma.  

Taip. Ir man besimokant mokykloje buvo pravardės, buvo muštynės. Gal jų buvo mažiau negu dabar. Pirmiausiai tai vaikai atsineša iš namų ir, mano manymu,  mokyklose žiūrima pro pirštus – pašnekam, parašom, padejuojam ir viskas tuo baigiasi. Kam čia vargintis. Faktiškai reikia imtis griežtesnių priemonių. 

Taip ir tikėjausi, kad bus išrinktas dabartinis meras. Vertinu tai pozityviai. Iš naujos valdžios tikiuosi, kad tęs ir baigs savo pradėtus darbus. Dirbdami pirmą kadenciją, jie nelabai ką blogo ir padarė, todėl, manau, tai rajonui yra pats geriausias pasirinkimas.

Geri tie rezultatai, džiaugiuosi, kad rinkimus laimėjo dabartinis rajono meras. To aš ir tikėjausi. Iš naujai išrinktos valdžios tikuosi permainų, kad geriau būtų gyvent rajone tiek neįgaliesiems, tiek pensininkams, tiek jaunimui. Pokyčių tikiuosi visose srityse.