Aš esu tolerantiška. Nesu priešiška tautybei, religiniams ar kitokiems įsitikinimams. Tikrai netrukdo kitaip gyvenantys, gerbiu jų pasirinkimą. Jei kalbame apie kokias nors gamyklas, fermas, sąvartynus, tai tokiai kaimynystei tikriausiai nepritarčiau, nes čia ir aplinkos tarša, ir triukšmas ar nemalonus kvapas.

Nenorėčiau, kad kaimynystėje gyventų socialiai neatsakingi asmenys: girtuokliaujantys, smurtaujantys, nepaisantys jokių normų, rūkantys namuose. Nenorėčiau, kad šalia atsirastų kokios nors fermos ar šiukšlynas. Nors baiminamasi dėl kaimynystėje gyvenančių kitataučių, man jie netrukdytų.

Kodėl mums nekompensuoja šildymo išlaidų? Ar valstybė nežino, kad tokie žmonės kaip mes, pensininkai, dar gyvenam. Gyvenu nuosavame name, pavasarį pirkau 20 metrų malkų, tris tonas anglių, bet mums kompensacija, deja, nepriklauso. Jau keturios dienos, kai šildomės. Po pietų užkuriu centralinį, juk jau vėsu mums, senukams, nes lauke labai drėgnas oras.

Gyvenu kaime nuosavame name, todėl kūrenti krosnį pradėjau prieš dvi savaites. Kūrenu malkomis, virtuvėje yra krosnis, kambaryje pečius, tai dabar, kai atvėso orai, pasikuriu kas antrą dieną. Manau, kad ir daugiabučiuose namuose šildymą turėtų įjungti, nes ten gyvena daug senyvo amžiaus, ligotų žmonių.

Geriau nei prieš metus, bet šiaip mes tokiam rajone kaip Šakiai esame duobėj. Visomis prasmėmis. Šiaip gerai, kad sveikata gera, nesu invalidas, bet darbo neturiu, per senas, gyvenu iš pašalpos. Egzistuojame ir tiek. Reikia didesnių algų, tada žmonės ir dirbti bus suinteresuoti, negers.

Nebūkime zvygnos, džiaukimės gyvenimu. Pas mus nei tornadai, nei čia mus kas šaudo, tik džiaukimės, kad ta Lietuva rami. Ar norėtume gyventi, kur šilta ir tik vaisai ant galvos krenta? Ir tie senjorai neblogai gyvena. Jei norim bimt tarp keturių sienų, tai galima, bet aš esu laiminga.

Domiuosi politika, tai žinau, kad vyksta pratybos. Gal šiek tiek baugina, bet tikiuosi, kad jokių incidentų neįvyks. Dar tikiuosi, kad Dievulis mus ir Lietuvėlę apsaugos, padės kariuomenei ir Vyriausybei. Turiu name rūsį, tai ten pasislėpčiau, dar ir kitus priimčiau. Esu baigus mediciną, tai suteikčiau pagalbą ir žmonėms.

Girdėjau apie pratybas per televiziją, iš spaudos. Man tai jau tas pats, kad jos vyksta, nieko jau nebijau, nes esu senas. Jei kiltų mums grėsmė, tai turėtų pagelbėti Lietuvos kariuomenė arba NATO kariai. Kilus karui tai slėptis bėgčiau, aišku, jei turėčiau kur. Kaip jau bus, taip bus, nieko mes nepakeisim.

Nelabai įsivaizduoju, nes mažai pažįstu šį kraštą, kadangi atvažiuoju tik darbo reikalais. Sakyčiau, kad skurdžiai tie Šakiai gyvena. Labai sumažėjusi prekyba, pavyzdžiui, statybinių parduotuvių yra daug, pasiūla didelė, o paklausos tai nėra. Tikriausiai visi į Lenkiją važiuoja apsipirkti.

Jaučiu, kad labai mažai žmonių gyvens. Jaunimas išvažiuos, kur gyventi geriau, ir liks tik senimas. Jau dabar močiutės keliasi iš kaimų į miesto butus, nes kaime neišlaiko namų iš mažų pensijų, nėra kam senais žmonėmis pasirūpinti. Europietiškus Šakius matau gal po 20 metų... Iš tikrųjų reikia tikėtis geresnio rytojaus. Deja, išvažiuosiu į Angliją ir aš... paprasčiausiai nepragyvenam. Verslininkus smaugia mokesčiais, didelė konkurencija.

Taip, pasitikiu policija. Yra tekę ir asmeniškai susidurti. Aš rajone jaučiuosi saugus ir pritariu, kad jie gina, saugo, padeda.

Kaip tik skubu sveikinti profesinės šventės proga. Mes juos gerbiame, mylime, pasitikime. Palinkėčiau, kad jie niekad neprarastų sparnų.

Net kalbų nėra, socialinio darbuotojo pareigos labai atsakingos, o pats darbas beprotiškai sunkus, ypač psichologiškai. Atlyginimai irgi per maži. Deja, kaip ir daugumos kitus darbus dirbančių žmonių.

Manau, kad kiekvienas darbas yra pakankamai sunkus, jei jį dirbi nuoširdžiai, atiduodamas visas savo jėgas. Taip pat ir socialinių darbuotojų. Ar pakankamas jų darbo užmokestis? Manyčiau, kad visų žmonių atlyginimai galėtų ir turėtų didėti, išskyrus valdininkų.