Per pastarąjį pusantro mėnesio apskrityje susirgusių vėjaraupiais yra daugiau, nei per visus praeitus ir užpraeitus metus. Baiminamasi, kad vėjaraupių banga gali atkeliauti ir į Šakių rajoną, kur kol kas šių susirgimų neužregistruota.

 

Per 2013 m. gruodį ir 2014 m. sausio pirmąsias savaites Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybėse užregistruotas 541 susirgimų vėjaraupiais atvejis. 2012 metais tuo pačiu laikotarpiu - 4 atvejai. Per visus 2012-uosius metus buvo registruoti 526, per 2013-uosius - 528 vėjaraupių atvejai visoje Marijampolės apskrityje! Daugiausiai susirgimų užregistruota 4-6  metų amžiaus  grupėje –  apie 39 proc. visų užregistruotų susirgimų, bei  0-3 metų amžiaus grupėje – 34 proc. 7-9 m. amžiaus grupėje – tik apie 10 proc. Dažniausiai vėjaraupiai plinta tarp vaikų, lankančių švietimo įstaigas.

Vėjaraupiais užsikrečiama nuo sergančiojo – 2 dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir 5 dienas po jo. Virusai plinta oro-lašeliniu keliu (kosint, čiaudint, kalbant), tiesioginio kontakto metu per odą. Vėjaraupiai perduodami netgi naujagimiui per placentą, jei serga nėščioji. Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama.

Vėjaraupiai pasireiškia karščiavimu, bendru silpnumu, galvos skausmu, apetito stoka, miego sutrikimu ir pagrindiniu simptomu, būdingu  šiai ligai – pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu.  Bėrimui būdinga tai, kad iš pradžių atsiranda dėmelė, iš jos – pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai subliūškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Beria bangomis kas 12 dienų, todėl viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų, padų spuogų paprastai nebūna. Neretai išberia burnos, lytinių organų gleivinę. Čia pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančios labai skausmingos opelės. Išbertas vietas labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Pasikasius  ir ta pačia ranka  patrynus akis, virusų patenka į junginę. Tai gali komplikuotis sunkiu virusiniu akių uždegimu. Galimi ir kraujo  užkrėtimo atvejai, gerklės uždegimai,  ausų, plaučių ar  galvos smegenų  uždegimai. Susirgus  nėštumo metu, galimi pakenkimai kūdikiui, persileidimai.

Specifinio gydymo nuo vėjaraupių nėra. Priešvirusiniai vaistai rekomenduojami juostinei pūslelinei gydyti, tačiau  vėjaraupiams  gydyti  jie  neefektyvūs.

Vis plačiau taikoma specifinė profilaktikos priemonė – vakcina nuo vėjaraupių, ji Lietuvoje neįtraukta į vaikų skiepų kalendorių, kuriame nurodyti tik valstybės kompensuojami ir rekomenduojami skiepai.

Esant oro pokyčiams, padaugėja sergančiųjų vėjaraupiais. Medikai tikina, kad visuomenėje vyrauja  nuomonė, jog vėjaraupiai yra vaikiška liga ir ja ,,privaloma“ persirgti, tačiau toks požiūris nėra teisingas. Pastaruoju metu stebima tendencija, jog šia liga dažniau serga vyresnio amžiaus vaikai ir net suaugusieji. Vėjaraupiai bent dešimčiai dienų sutrikdo visos šeimos socialinį gyvenimą, o sunkesnė ligos forma sergančiajam, ypač suaugusiam žmogui, gali sukelti ir tam tikrų komplikacijų.

 

„Draugo“ inf.