Ar galėtumėte įsivaizduoti mokyklą, kurioje visi mokiniai bendrauja draugiškai ir tvyro puiki bendradarbiavimo tarp mokytojų bei mokinių atmosfera? Šią svajonę paversti realybe bandė VO „Gelbėkit vaikus“, ištisus metus įgyvendindama projektą „Saugios mokyklos kūrimas per aktyvaus pilietiškumo skatinimą ir mokyklos bendruomenės įgalinimą“. Rugsėjo 26 dieną Vilniuje vyko baigiamoji konferencija, į kurią suvažiavo gausus mokytojų ir mokinių būrys iš 24 šalies mokyklų. Tarp jų – ir mūsų rajono atstovai.

 

 

Baigiamosios konferencijos metu jos dalyviai – projekte dalyvavusių mokyklų atstovai bei mokytojai, garbūs lektoriai ir kt. svečiai susibūrė bendrai diskusijai šia aktualia tema. Įkvepiantį sveikinimo žodį tarė organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė ir projekto vadovė Natalija Novakauskienė. VO „Gelbėkit vaikus“ mokymų  lektorius psichologas A. Pranarauskas pristatė projekto rezultatus, įvykusius pokyčius ir pasidalijo projekto vizija. M. Romerio universiteto Socialinių technologijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentė Brigita Kairienė įtraukė į diskusiją tema „Mokyklos bendruomenės tobulėjimo link: kaip suprantame vieni kitus“.

Į projektą „Saugios mokyklos kūrimas per aktyvaus pilietiškumo skatinimą ir mokyklos bendruomenės įgalinimą“ įsitraukė keturios mūsų rajono mokyklos: Sintautų pagrindinė, Šakių „Varpo“ ir Lekėčių mokyklos bei Griškabūdžio gimnazija. Jose sudarytos grupės prieš patyčias, vadovaujamos socialinių pedagogių Jūratės Arštikaitienės, Astros Ilgūnaitienės, Daivos Bataitienės, Ingridos Kasparavičienės ir Auksės Makūnienės, padedant psichologui Aivarui Pranarauskui, Tomui Kazulėnui ir kitiems lektoriams, stebėjo savo mokyklų aplinką, dalyvavo mokymuose ir siekė teigiamų pokyčių savo mokyklose.

„Žmogus yra darniai veikianti sistema. Mums vienodai turi būti svarbūs  protiniai, fiziniai, emociniai ir dvasiniai aspektai, - savo pranešime pabrėžė J.Arštikaitienė. - Esu giliai įsitikinusi, kad labai svarbu mokyti vaikus pažinti save, priimti save tokį, koks esi, nepervertinant ir nenuvertinant savęs. Kai mes priimsime save, neignoruodami nei vieno savo aspekto, priimsime ir šalia esantį be išlygų, be apkalbų, be patyčių.“

Pasak A.Pranarausko, nesaugumas ir patyčios gali ilgam laikui atimti motyvaciją mokytis. Tokiu atveju vaikas ne mokosi, o privalomai eina į mokyklą galvodamas vien apie tai, ką apie jį pasakys kiti. „Tad, suprantama, nei mokyklos prestižas, nei naujų kompiuterių kiekis ar egzaminuose surinkti kitų mokinių šimtukai nuo patyčių neapsaugo, - teigė psichologas. - Veiksmingas patyčių priešnuodis yra mokyklos vidinė bendravimo kultūra, taikomos patyčių prevencijos programos ir tai, kiek patyčių temai yra skiriama dėmesio.“

Projekto rezultatai parodė, kad, kuo saugiau jaučiasi mokytojai ir mokiniai, tuo produktyviau visi gali dirbti. Kai mokytojui nereikia visos energijos iššvaistyti klasės drausminimui, tą energiją galima skirti mokymui. Kai mokiniui nereikia išgyventi dėl patirtų patyčių, jis gali savo dėmesį sutelkti į dalyką, kurio mokosi. Vaikai gerai mokosi tada, kai yra ramūs, atsipalaidavę ir niekas jiems netrukdo susikaupti. Tuomet atsiranda ir noras eiti į mokyklą, ir puikūs egzaminų rezultatai.

Saugi mokykla pirmiausiai kuriama nuo visos mokyklos bendruomenės sutarimo, jog patyčios nėra dalykas, su kuriuo reikia susigyventi. Būtent tai didžiąja dalimi ir lemia gerus mokslo rezultatus bei mokyklos prestižą.