Nenaudojami savivaldybės pastatai: turtas ar balastas?

grigaitiene2Sima KAZARIAN
 
Atsakymą į šį klausimą kiekvienas renkasi pagal savo vertybines nuostatas ir praktinį požiūrį. Taip pat ir seniūnai, į kuriuos pirmiausiai kreipiasi norintieji įsigyti savivaldybei priklausantį pastatą.
 
Nuotr. Biudžeto ir turto skyriaus vedėja E. Grigaitienė mano, kad senų ir nenaudojamų pastatų išlaikymas yra tuščias pinigų švaistymas, todėl reikėtų leisti juos privatizuoti.
 
Trauks į privatizavimo sąrašą
 
Seniūnas, atsižvelgęs į tai, kiek norimas privatizuoti pastatas dar reikalingas seniūnijai, teikia tarybai prašymą įtraukti jį į privatizuojamų objektų sąrašą. Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė apie beveik nenaudojamus savivaldybei priklausančius pastatus gali pasakyti tik viena: leisti privatizuoti, jei tik yra asmenų, kurie norėtų šį turtą įsigyti. Privatizavimo sąraše šiuo metu yra keli pastatai, tačiau dažnai pirkėjai neskuba jų pirkti, metai iš metų laukia, kol nukris kaina. Verslininko iniciatyva neseniai privatizuotos Slavikų centre esančios administracinės patalpos.

Privatizuoja ir socialinius būstus

Birželio mėnesį atsirado žmogus, kuris panoro privatizuoti socialinį būstą. Tarybos posėdyje priimtas reikalingas sprendimas, kuris leis tai padaryti – būstas pripažintas ekonomiškai nenaudingu.

Pasirodo, norint privatizuoti socialinį būstą būtinos kelios sąlygos, – jis turi būti bent 60 proc. nusidėvėjęs, remontuoti būstą turi būti neekonomiška ir jame turi būti išgyventa mažiausiai trejus metus. Akivaizdu, kad jas atitinkantis būstas gali ir nerasti pirkėjų. Šiuo atveju, būsto remontas savivaldybei būtų kainavęs 17 140 litų, todėl tarybos nariai suabejojo, ar tikrai būstą galima laikyti ekonomiškai nenaudingu.

Kiek toks būstas kainuos – lemia nepriklausomo turto vertintojo, pasamdyto viešųjų pirkimų metu, išvados. Paprastai per metus yra leidžiama privatizuoti 5-6 anksčiau išvardintas sąlygas atitinkančius būstus. Praeitais metais nupirkti būstai kainavo 11-15 tūkst. litų. „Paprastai jie yra mediniuose namuose ir yra labai nusidėvėję. Mūriniuose namuose esantys butai tiek nenusidėvi“,- teigė E. Grigaitienė.
 
„Privatizavimo mada atėjo iš Vilniaus“

 Tačiau seniūnijos ne visada noriai pasitinka mintį apie galimą privatizavimą. Lukšių seniūnas Vidas Cikana valstybinį turtą nuo privatizavimo ir naikinimo pasiryžęs ginti iki galo. „Man ir dabar gaila, kad buvo nugriauta žaliukė, senovinis pastatas prie banko“,- prisimena jis.

V. Cikana nebuvo patenkintas ir tada, kai buvo parduotas prie Zyplių dvaro esantis pastatas, kuriame kažkada buvo parduotuvė. „Viską parceliuoja. Tą patį su dvaru norėjo padaryti. Labai seniai buvo žmonių, kurie pasisakė, kad jį reikėtų nugriauti. Tiesa, paskui jie atvažiavo ir manęs atsiprašė. Dabar Vilniuje viską stengiamasi išparceliuoti, matau, kad šita mada atėjo ir į mūsų rajoną“,- kalbėjo nepatenkintas V. Cikana, manantis, kad privatizacija yra savanaudiškų interesų tenkinimas.

Dar ir šiandien kalbėdamas apie Liepalotų mokyklą, seniūnas jaučia nuoskaudą, kad ji buvo uždaryta. „Keli žmonės susitarė ir be mano žinios uždarė, o galėjo mokykla gyvuoti...“- apgailestavo seniūnas, kad negalėjo tam pasipriešinti.

Bet kuriuo atveju, V. Cikana nenori, kad buvusios Liepalotų mokyklos pastatas būtų privatizuotas ir nesutinka, kad jis yra apleistas ar nenaudojamas. „Čia žmonės susirenka švęsti Naujųjų metų, vyko rinkimai, yra vaikų teniso stalas. Aišku, dabar jame nėra šildymo, reikėtų viską naujoviškai padaryti. Mąstau, kad ateityje buvusi mokykla galėtų tarnauti vienišų žmonių poreikiui, čia jie galėtų praleisti senatvę“,- pasakojo savo planus V. Cikana.

Išlaikymo problemos neįžvelgė

Anot Lukšių seniūno, privatizavimas nėra geriausia išeitis, nes visi pastatai reikalingi ir tarnauja bendruomenės arba ūkinėms reikmėms. „O kur mums dėti savo daiktus? Gal išmesti ant gatvės? Juk niekas mums sandėlių nestato. Tame pastate, kur yra įsikūrusi Liepalotų parduotuvė, yra ir bendruomenės malkinė, čia laikomas inventorius – stalai, suolai. Dabar už parduotuvės patalpą gaunami nuompinigiai ir viskas gerai. Jei tik verslininkė nori, gali atnaujinti, remontuoti ir nuomotis dar šimtą metų“,- aiškino V. Cikana.

Jis teigė, jog pastatai turi spręsti bendruomenės poreikius. „Kas pastatys naujų, kai reikės? Kilus gaisrui žmonėms jau būtų vieta, kur prisiglausti. Iš kaimų išvažiuoja jaunimas, nes viskas yra išparduodama. Kai Nepriklausomybės pradžioje vyko privatizacija, aš jau tada visus protinau, kad visko neišparduotų“,- kalbėjo jis.

Pasak seniūno, pastatų išlaikymas nekainuoja ir savivaldybei. „Išlaikymas kainuoja minimaliai, mes patys juos apsitvarkome, žolę nusipjauname, pernai buvo stogas įlūžęs, tai pasitvarkėme“,- kalbėjo V. Cikana.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate prezidento rinkimų rezultatus?

klausimelis 05 14Virginijus iš Branduoliškių:

Rinkimuose dalyvavau. Balsavau namuose. Man svarbu, kurį prezidentą išsirinksim. Tegul būna tas pats prezidentas. Bet patinka ir Žemaitaitis. Nes žmones palaiko. Tik nesupratau, kaip reikia balsuoti dėl to referendumo. Kažkaip nesusigaudžiau. Tai nieko biuletenyje ir nežymėjau. Balsuosiu ir antrame ture. 

klausimelis 05 14 2

Kristina iš Miknaičių:

Aišku, balsavau. Šiaip patenkinta rezultatais. Man Nausėda – toks žmogus kaip žmogus. Nemanyčiau, kad Šimonytė tikrai įeitų į tą frontą. Aš už Nausėdą, nors prie širdies ir Žemaitaitis. Daug žadantis. O kad atsisakė Seimo nario mandato, manau, turėjo savo priežasčių. Aišku, būtų buvęs nekaltas, būtų nereikėję trauktis. Kiti kandidatai – visi kytri, daug žada, bet nieko nedaro.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.