Privatizuoja ir socialinius būstus
Birželio mėnesį atsirado žmogus, kuris panoro privatizuoti socialinį būstą. Tarybos posėdyje priimtas reikalingas sprendimas, kuris leis tai padaryti – būstas pripažintas ekonomiškai nenaudingu.
Pasirodo, norint privatizuoti socialinį būstą būtinos kelios sąlygos, – jis turi būti bent 60 proc. nusidėvėjęs, remontuoti būstą turi būti neekonomiška ir jame turi būti išgyventa mažiausiai trejus metus. Akivaizdu, kad jas atitinkantis būstas gali ir nerasti pirkėjų. Šiuo atveju, būsto remontas savivaldybei būtų kainavęs 17 140 litų, todėl tarybos nariai suabejojo, ar tikrai būstą galima laikyti ekonomiškai nenaudingu.
Kiek toks būstas kainuos – lemia nepriklausomo turto vertintojo, pasamdyto viešųjų pirkimų metu, išvados. Paprastai per metus yra leidžiama privatizuoti 5-6 anksčiau išvardintas sąlygas atitinkančius būstus. Praeitais metais nupirkti būstai kainavo 11-15 tūkst. litų. „Paprastai jie yra mediniuose namuose ir yra labai nusidėvėję. Mūriniuose namuose esantys butai tiek nenusidėvi“,- teigė E. Grigaitienė.
Tačiau seniūnijos ne visada noriai pasitinka mintį apie galimą privatizavimą. Lukšių seniūnas Vidas Cikana valstybinį turtą nuo privatizavimo ir naikinimo pasiryžęs ginti iki galo. „Man ir dabar gaila, kad buvo nugriauta žaliukė, senovinis pastatas prie banko“,- prisimena jis.
V. Cikana nebuvo patenkintas ir tada, kai buvo parduotas prie Zyplių dvaro esantis pastatas, kuriame kažkada buvo parduotuvė. „Viską parceliuoja. Tą patį su dvaru norėjo padaryti. Labai seniai buvo žmonių, kurie pasisakė, kad jį reikėtų nugriauti. Tiesa, paskui jie atvažiavo ir manęs atsiprašė. Dabar Vilniuje viską stengiamasi išparceliuoti, matau, kad šita mada atėjo ir į mūsų rajoną“,- kalbėjo nepatenkintas V. Cikana, manantis, kad privatizacija yra savanaudiškų interesų tenkinimas.
Dar ir šiandien kalbėdamas apie Liepalotų mokyklą, seniūnas jaučia nuoskaudą, kad ji buvo uždaryta. „Keli žmonės susitarė ir be mano žinios uždarė, o galėjo mokykla gyvuoti...“- apgailestavo seniūnas, kad negalėjo tam pasipriešinti.
Bet kuriuo atveju, V. Cikana nenori, kad buvusios Liepalotų mokyklos pastatas būtų privatizuotas ir nesutinka, kad jis yra apleistas ar nenaudojamas. „Čia žmonės susirenka švęsti Naujųjų metų, vyko rinkimai, yra vaikų teniso stalas. Aišku, dabar jame nėra šildymo, reikėtų viską naujoviškai padaryti. Mąstau, kad ateityje buvusi mokykla galėtų tarnauti vienišų žmonių poreikiui, čia jie galėtų praleisti senatvę“,- pasakojo savo planus V. Cikana.
Išlaikymo problemos neįžvelgė
Anot Lukšių seniūno, privatizavimas nėra geriausia išeitis, nes visi pastatai reikalingi ir tarnauja bendruomenės arba ūkinėms reikmėms. „O kur mums dėti savo daiktus? Gal išmesti ant gatvės? Juk niekas mums sandėlių nestato. Tame pastate, kur yra įsikūrusi Liepalotų parduotuvė, yra ir bendruomenės malkinė, čia laikomas inventorius – stalai, suolai. Dabar už parduotuvės patalpą gaunami nuompinigiai ir viskas gerai. Jei tik verslininkė nori, gali atnaujinti, remontuoti ir nuomotis dar šimtą metų“,- aiškino V. Cikana.
Jis teigė, jog pastatai turi spręsti bendruomenės poreikius. „Kas pastatys naujų, kai reikės? Kilus gaisrui žmonėms jau būtų vieta, kur prisiglausti. Iš kaimų išvažiuoja jaunimas, nes viskas yra išparduodama. Kai Nepriklausomybės pradžioje vyko privatizacija, aš jau tada visus protinau, kad visko neišparduotų“,- kalbėjo jis.
Pasak seniūno, pastatų išlaikymas nekainuoja ir savivaldybei. „Išlaikymas kainuoja minimaliai, mes patys juos apsitvarkome, žolę nusipjauname, pernai buvo stogas įlūžęs, tai pasitvarkėme“,- kalbėjo V. Cikana.