Į savivaldybėje vykstantį Verslo paramos fondo komisijos posėdį verslininkas Rytis Jakas skubėjo nešinas sąskaitomis faktūromis ir tikėjosi, kad pavyks atgauti 80 proc. investuotos sumos, kurią skyrė savo verslo pradžiai. Tokią sumą garantuoja verslo paramos fondo nuostatai, jei yra pagrindžiamas visų investicijų reikalingumas. R. Jako įmonė MB „Plumbera“ gyvuoja nuo spalio mėnesio ir užsiima šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo darbais, kurie atliekami visoje Lietuvoje.

 

„Su verslo centro direktore Daiva Palukaitiene ir kitais verslo centro darbuotojais šnekėjau viena, o realiai išėjo visai kitaip –lėšas skirstanti komisija net neklausinėjo, ko turėjo klausinėti, nesidomėjo, kokį tiksliai vaidmenį mano darbe atlieka įrankiai, už kuriuos prašau lėšų. Darius Mikelionis tyliai skaitė sąskaitas, Juozas Puodžiukaitis kalbėjo apie mokesčius ir baudimus, o kiti komisijos nariai klausėsi ir kažkur labai skubėjo, nes už durų laukė dar du asmenys. Paklausė kelis dalykus, aš atsakiau, jie nesiginčijo, neprieštaravo, tačiau man išėjus persvarstė kitaip“,- pasakojo verslininkas.

„Komisija nusprendė, kad santechnikos verslui nėra reikalingi kondicionierių montavimui skirti valcavimo įrenginiai, balionai, taip pat racijos. Rūsiuose nebūna ryšio, todėl tik jomis eina susisiekti per aukštus vedžiojant santechniką. Iš 8 tūkstančių litų, kuriuos drįsau investuoti, nes tikėjau, kad 80 proc. bus grąžinta, man buvo skirti tik 2 tūkst. 100 litų. Nuspręsta padengti suvirinimo įrangą ir vieną vakumatorių“,- pasakojo R. Jakas, kuriam savivaldybė kol kas net negrąžino sąskaitų ir nesumokėjo žadėtos sumos.

 

Anot verslininko, komisija yra įsivedusi savas taisykles ir turi labai savotišką suvokimą apie tai, ko reikia įmonės gyvavimui. „Jie mano, kad kompiuteris nėra būtinas įmonės veiklai“,- stebėjosi R. Jakas.

Anot vyriškio, komisijos darbas jam kelia juoką. „Kol klausinėjo kitą žmogų, pusvalandį laukiau už durų, o užėjęs pats kalbėjau penkias minutes. Paklausė, kiek pelno turėjau ir kiek sumokėjau buhalterei, o visą kitą laiką komisija kalbėjo apie dalykus, visiškai nesusijusius su verslo skatinimo fondu ir būtent ta parama, – kažką apie mokesčius, baudimą dirbant su patentu toje pačioje veikloje, kitų žmonių įdarbinimą“,- prisiminė R. Jakas.

 

 „Padaryta iliuzija, kad savivaldybė kažką daro. Norima parodyti, kad kažkas kreipiasi, kad kažkam skiria lėšas. Atrodo, kad naujai besikuriančioms įmonėms jie lyg ir bando padėti, bet man, asmeniškai, pakišo koją,- buvo nepatenkintas R. Jakas, kuris be sąskaitų faktūrų reikalingą įmonės įrangą būtų nusipirkęs dvigubai pigiau. „Būčiau daug labiau sutaupęs, tačiau sąskaitų man reikėjo tam, kad galėčiau pretenduoti į paramą. Galiausiai man viskas atsiėjo brangiau“,- pasakojo R. Jakas.

„Paramos fonde buvo apie 70 tūkstančių litų, tačiau žmonėms skyrė po pora tūkstančių ar tūkstantį litų... Manau, esant tokioms sąlygoms penkis tūkstančius skirti gali. Atrodo, kad kiti pinigai kažin kur „išsišvaikšto“. Man visa tai truputį juokinga“,- neslėpė R. Jakas.

 

Tai ne pirmasis šio verslininko bandymas gauti savivaldybės paramą. „Rudenį teikiau prašymą pirmajai verslo idėjai paremti. Maždaug mėnesį vaikščiojau, pildžiau reikalingus dokumentus, rašiau verslo planą, aiškinau, kodėl nurungsiu konkurentus. Situacija buvo tokia pati: užėjus į kabinetą, kuriame sėdėjo komisija, vyliausi gauti daugybę klausimų, į kuriuos turėjau atsakymus. Dar nespėjęs atsisėsti iškart sulaukiau žinios iš Mikelionio, kad mano verslo idėja yra netinkama. Tada apstulbęs atsisėdau ant kėdės, nors buvo duota suprasti, kad man čia jau nebėra ką veikti. Simboliškai paklausė, kuo būsiu pranašesnis rinkoje. Pateikiau savo argumentus, kurie, mačiau, komisijos nesudomino, nes verdiktas jau buvo pasakytas. Komisijos narys Mikelionis bandė mane „apšviesti“ ir pradžiuginti, jog pavasarį galėsiu dalyvauti jau minėtame verslo skatinime ir sakė, kad skirs pinigų mano įrangai. Aš padėkojau už sugaištą laiką ir išėjau be žado“,- įspūdžiais dalijosi R. Jakas.

 

Kodėl parama pradedantiesiems verslininkams taip dalijama, kad kiekvienais metais atsiranda tokių, kurie jaučiasi nuvilti? Paramos skirstymo komisijos pirmininkas D. Mikelionis tvirtino, kad jokiam verslininkui nėra žadama konkreti suma, kurią jis tikrai gaus. „Paramos tikslas nėra išspręsti verslo problemas, tai yra daugiau simbolinis, moralinis palaikymas ir šioks toks paskatinimas“,- teigė jis.

Nors kompensacija gali siekti 80 proc., kiek skirti pinigų, sprendžia komisija, tiesa, visos maksimalios sumos dar nėra gavęs nei vienas pradedantis Šakių verslininkas. Komisijoje dalyvauja Darbo biržos, Mokesčių inspekcijos, savivaldybės atstovai. Jie tikrina, ar prašymas atitinka programų nuostatas, kurios yra viešai prieinamos ir žinomos patiems verslininkams.

Ne pirmais metais iškyla klausimas, kodėl komisija niekada nekompensuoja išlaidų, skirtų įsigyti kompiuteriui. Komisija tikina, kad tai nėra pagrindinis verslininko darbo įrankis. Ar šiais laikais įmanomas verslas be kompiuterio, interneto? D. Mikelionis aiškina kitaip: „Pavyzdžiui, įsteigiau grioviakasių įmonę. Kompiuteris reikalingas sąskaitoms, informacijos kaupimui, bet pagrindinis įrankis bus arba kastuvas, arba traktoriukas. Šiandien ir batsiuvys gali sakyti, kad kompiuteris yra pagrindinis įrankis. Kaip ir kiekvienam įstatyme nesudėliosi visų niuansų, bet yra žmogiškieji faktoriai ir supratimas. Galų gale, sprendimą priima taryba – kolegialus organas.“

D. Mikelionis apie R. Jako atvejį atsiliepia skeptiškai. „Absoliučiai nesutinku su jo vertinimu. Jei jau žmogus sako, kad „juodai“ man būtų geriau išėję, tai viskas, aš neturiu daugiau ką komentuoti. Niekas neužtikrina, kad jei 80 proc. gali gauti, tiek ir gausi. Apskritai, aš esu tik vienas komisijos narys, tad į konkretų atvejį visai nesigilinu. Ne Mikelionis vienas kažką inicijavo – sprendimą priėmė visa komisija balsavimo būdu“,- kalbėjo komisijos pirmininkas.