2013 metais Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl trijų pesticidų, priklausančių neonikotinoidų šeimai – klotianidino, imidakloprido ir tiametoksamo – naudojimo apribojimo dėl jų keliamos žalos bitėms. Kadangi balsuojant už šį pasiūlymą nepavyko suformuoti kvalifikuotos daugumos, draudimas, įsigaliojęs nuo 2013 metų gruodžio 1 dienos, naudoti šias medžiagas buvo pritaikytas tik dvejiems metams. Nemenkai daliai ūkininkų tai sukėlė pasipiktinimą dėl galimo derliaus sumažėjimo, ypač sunerimta dėl rapsų. Iš dalies ūkininkų susirūpinimas pagrįstas, kadangi Lietuvos žemės ūkio ministerijos duomenimis, jau 2013 metais pastebėtas žemės ūkio produktų derliaus sumažėjimas: palyginti su 2012- aisiais, - grūdinių kultūrų derliaus apimtys sumažėjo 4 procentais, o rapsų – net 13 procentų. Visgi, kaip alternatyva uždraustiems pesticidams gali būti taikomos įvairios modernios žemės ūkio technologijos. Bene svarbiausia, kad ūkininkai ir bitininkai būtų pasiruošę geranoriškam bendradarbiavimui.

 

Ūkininkų naudojami chemikalai bites ir kitus vabzdžius dažniausiai paveikia jiems renkant nektarą iš nupurkštų augalų. Kai kurių rūšių pesticidai arba jų kombinacijos gali sutrikdyti bičių orientaciją, trumpinti amžių, sutrikdyti dauginimosi ciklą ar silpninti imunitetą. Yra chemikalų, kurie gali jas nužudyti iš karto. Pagal augalų apsaugos įstatymą, ūkininkams draudžiama chemikalais laukus purkšti dieną, jais tręšti žydinčius laukus, be to, likus trims dienoms iki pasėlių purškimo, turi būti įspėti netoliese įsikūrę bitininkai. Kaip pastebėjo Šakių rajono bitininkų draugijos pirmininkė Dalia Vaikšnorienė, kasmet rajono bitininkams kyla įtarimų, kad didesnė ar mažesnė dalis bityno nukenčia nuo ūkininkų ūkinės veiklos, tačiau oficialiai tai įrodyti yra labai sudėtinga. „Bitininkas, norėdamas kreiptis dėl žalos atlyginimo, savo iniciatyva ir savo lėšomis turi atlikti visus reikalingus laboratorinius tyrimus ir įrodyti, kokios rūšies chemikalais buvo apnuodytos jo bitės. Paprastai bitininkai tokių sudėtingų procedūrų nesiryžta imtis. Kiekvienam chemikalui turi būti daromas atskiras tyrimas“,- sakė draugijos pirmininkė D. Vaikšnorienė.

 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistais bei Lietuvos bitininkų sąjunga vykdo dar 2013 metais numatytas priemones, skirtas bičių užkrečiamųjų ligų prevencijai ir bičių populiacijos Lietuvoje stiprinimui. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas praktiniams šalies bitininkų ir veterinarijos gydytojų – inspektorių, vykdančių bitynų valstybinę kontrolę, mokymams.

Bičių populiacija mažėja visame pasaulyje ir tai kelia visuotinį susirūpinimą. Bičių netekimo priežasčių yra įvairių,- ne tik chemizuota ūkinė veikla, bet ir kiti veiksniai. Labai svarbi bičių netekimo priežastis yra bičių infekcinės ligos. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, labiausiai paplitusios bičių ligos yra varozė, nozematozė, amerikinis ir europinis puviniai ir bičių šeimų nykimo sindromas. Siekiant išsiaiškinti bičių skaičiaus mažėjimo priežastis, yra vykdomi įvairūs moksliniai tyrimai, keliamos ir aptariamos įvairios galimos hipotezės.

2014 metais Lietuvoje buvo įregistruota daugiau kaip 7 tūkstančiai bitynų, kuriuose laikoma per 120 tūkstančių bičių šeimų.  Bitės – viena naudingiausių vabzdžių rūšių, ne tik duodančios didelę ekonominę naudą žemės ūkiui, bet ir gaminančios medų, kitus itin vertingus produktus. Be to, bitės yra neatskiriama įvairių ekosistemų sudedamoji dalis.