Kovo 27 dieną Zanavykų muziejuje šurmuliavo mugė – rajono bendruomenės pristatė savo veiklas. Tai vienas iš Šakių rajono bendruomenių centrų asociacijos įgyvendinamo projekto „Šakių rajono bendruomenių žingsniai verslumo link“ renginių, kuriais siekiama padėti  bendruomenėms praplėsti galimybes užsiimti vienokia ar kitokia veikla.

 

 

2003 metais įregistruota Šakių rajono bendruomenių centrų asociacija (BCA) jungia 38 bendruomenių centrus iš 39 įregistruotų mūsų rajone, tad, kaip skėtinė organizacija, apima beveik visą Šakių krašto vietos veiklos grupės teritoriją. Pasak BCA pirmininkės Grinutės Šnirpūnienės, neabejotina, kad vietos gyventojų verslumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių kaimo vietovių ekonominį konkurencingumą. Kaimo bendruomenių aktyvumas ir bendrų interesų paieška rodo teigiamas kaimo tendencijas, o sėkmingos veiklos pavyzdžiai įkvepia ir kitas bendruomenes.

Atsižvelgiant į bendruomenių centrų siūlymus, parengtas projektas „Šakių rajono bendruomenių žingsniai verslumo link“ jau duoda pirmuosius vaisius. Jo įgyvendinimo metu įsigyta kompiuterinė įranga, reikalinga bendruomeninių renginių organizavimui ir projektų rašymui, buitinė įranga ir aplinkos priežiūros technika svarbi kompleksiniam socialinių paslaugų teikimui ir vietos gyventojų nuomai. Tai suteikia bendruomenėms didesnes galimybes užsiimti vienokia ar kitokia veikla.  Džiugu, kad šalies bendruomenių verslumo žemėlapyje šiandien galime rasti net devynias mūsų rajono bendruomenes. Čia pristatomos Panovių, Sudargo, Ritinių, Bunikių, Voverių, Gelgaudiškio, Kriūkų, Gerdžiūnų ir Lekėčių bendruomeninės veiklos.

Panovių bendruomenės centras - vienas iš pirmųjų priėmęs verslumo iššūkius siūlo baidarių nuomos paslaugas ir planuoja įkurti amatų centrą. Sudargo bendruonenė užsiima medaus tortų ir konditerinių baravykų, kuriuos pristatė mugės metu, kepimu. Šiame krašte jau daugiau nei šimtą metų kepami grybukai šiandien žinomi ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje. Dairydamiesi po Europos šalių bendruomenes, šakiečiai dovanų vežė ir Sudargo  baravykų. Sudargiškiai kol kas vieninteliai užpatentavę šį verslą ir gavę Tautinio paveldo sertifikatą. Vasarą moterys planuoja jais prekiauti ne tik įvairių švenčių ir mugių metu, bet ir siūlyti turistams, atvykstantiems pasigrožėti piliakalniais. Be to, sudargiškiai ruošia edukacines programas apie bitininkystę ir bičių vaško žvakių gamybą.

Bunikių kaimo bendruonenė „Kregždantė“ siūlo edukacinę programą – žygį „Knygnešių takais“. Voverių bendruomenės centras „Jotija“ užsiima baidarių ir vandens dviračių nuoma, turistų patogumui jau įrenginėja nedidelį viešbutuką. Tai puiki vieta poilsiui prie vandens. Ritiniai šalies bendruomenių verslumo žemėlapyje garsūs ne tik savo sūrių šventėmis, bet ir „Sūrių namuose“ vykstančiomis edukacinėmis programomis „Kaimiško sūrio gaminimas“ apie saldaus pieno zanavykiško sūrio gamybą  ir sviesto mušimą.

Gelgaudiškio bendruomenės centras „Atgaiva“ šiandien neatsiejamas nuo dvaro rūmų ir jo prieigose vykstančių turistinių paslaugų - teatralizuotų ekskursijų, kurių metu siūlo paragauti ir kulinarinio paveldo patiekalų. Apžvalginio tako stotelėse turistus pasitikantys herojai ne tik pasakoja keletą šimtmečių siekiančią istoriją, bet ir įtraukia svečius. Praėjusią vasarą po dvaro rūmų parką surengta 80 teatralizuotų ekskursijų. Daugiau nei 60 grupių, nepatekusių į laimingųjų skaičių, pažintiniu taku teko žingsniuoti be gido. Be to, gelgaudiškiečiai dvare rengia senovinių šokių pamokas ir kuria amatų centrą, kur jau siuvami dvaro rūbai ir aksesuarai, veliama vilna, tapoma ant šilko. Čia senoviniu būdu bus įrišamos knygos, gaminami molio suvenyrai.  

Gerdžiūniškiai bendruomeninio verslumo ėmėsi įsigydami reikalingiausią žemės dirbimo ir aplinkos priežiūros techniką, kuri palengvina kaimo gyventojų kasdienybę. Tai ypač aktualu senyvo amžiaus žmonėms, kurie gali nusipirkti visas paslaugas ir nesirūpyti dėl žemės įdirbimo ar žolės nupjovimo. Be to, įsigyta technika nuomojama ne tik vietos, bet ir aplinkinių kaimų gyventojams. Mugėje gerdžiūniškiai demonstravo video medžiagą apie neseniai įsigytą išmanią malkų ruošimo mašiną malkoms pjauti ir sukirsti. Jos privalumai bus demonstruojami gegužės 1 dieną organizuojamoje šventėje.

Lekėčių bendruomenės moterų klubas siūlo edukacinę kulinarinio paveldo programą apie autentiško tradicinio šakočio ir kaimiškos duonos kepimą. Be to, lekėtiškiai šiais metais pradėjo gaminti muilą ir eterinius augalų hidrolatus, kuriuos pristatė ir šiandieninėje mugėje. Kriūkų bendruomenė keramiką puošia įmonių atributika, užsiima papuošalų gamyba. Mugės lankytojai domėjosi jų teikiamomis spaudos ant tekstilės paslaugomis.

Tiesa, bendruonenine veikla užsiima, savo verslą rajono ribose pristato ir daugiau bendruomenių, kurios dar neužsiregistravo verslumo žemėlapyje. Baltrušių bendruomenės centras renka, džiovina ir fasuoja vaistažoles, o Tarpučių kaimo moterys – „čerauninkės“ garsėja gardžiomis uogienėmis ir žolelių užpiltinėmis, kurios, pasak jų, padeda nuo visų ligų. Be jų mugėje dalyvavo dar ir Lukšių bei Mikytų bendruomenės, atvežusios gausybę rankdarbių. Toks kaimo žmonių veiklumas rodo, kad netrukus bendruomenių verslų, kurie bus registruojami Lietuvos bendruomenių verslumo žemėlapyje, mūsų rajone atsiras vis daugiau.

Renginyje dalyvavusi Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė, džiaugdamasi šiandieniniais bendruomenių pasiekimais, priminė 2014 – 2020 metų strategijos iššūkius. Jos teigimu, vis dažniau susiduriama su bendruomenių lyderių nuovargiu, žmonių abejingumu, jaunimo nenoru įsijungti į bendruomenės veiklą. Tačiau reikės įveikti ne tik juos - daugiau nei 70 proc. strategijos bus skirta verslo ir darbo vietų kūrimui. Už projektus 45 darbo vietų sukūrimui ir išlaikymui bus skiriami aukščiausi balai. Čia bus pats didžiausias iššūkis.

Bendruomenių verslumo kūrimui reikia daug informacijos, todėl Tradicinių amatų meistrė Sigita Grigaliūnienė pristatė tradicinių amatų sertifikavimo aspektus, Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Alfonsas Kasiliauskas trumpai priminė svarbiausius reikalavimus bendruomeniniam verslu, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos finansininkė Virginija Šetkienė ekspromtu nušvietė visus ne pelno siekiančių organizacijų apmokestinimo ypatumus.

Renginio nepraleidęs ketvirtajai kadencijai išrinktas rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius gerų žodžių negailėjo žmonėms, be atlygio dirbačius kaimo bendruomenių labui. Diskusijos ir pokalbiai tęsėsi ne tik prie verslių rajono bendruomenių ekspozicijų stalų, bet ir prie bendro pietų stalo. Minčių ateities vizijai buvo daug ir įdomių.