Vasario 11 d. į posėdį rinkosi savivaldybės Kontrolės komitetas. Posėdžio metu pritarta savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitai, kurioje pateiktas UAB „Šakių komunalinis ūkis“ veiklos vertinimas. Kontrolės komiteto nariai ne tik išsamiai domėjosi, kas darė įtaką įmonės dabartinei netvariai finansinei situacijai, bet ir diskutavo, kokį sprendimą savivaldybės administracija turėtų priimti dėl šios įmonės likimo.

Ataskaitoje - nieko naujo

Aptardama UAB „Šakių komunalinis ūkis“ veiklos ataskaitą, Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierė Asta Domeikienė sako, kad, bendrai apžvelgus įmonės veiklą, galima konstatuoti faktą, jog jos finansinė būklė yra netvari.

„Bandžiau į šią ataskaitą sudėti pagrindinius veiksnius, kurie įtakojo padėtį ir situaciją šioje įmonėje. Taryba pavesdama atlikti auditą suformulavo labai abstraktų teiginį, niekas iš tarybos narių neuždavė jokių konkrečių klausimų, todėl aš atlikdama auditą atsakiau į visus klausimus, kaip priklauso pagal audito vadovą, lyg atsakyčiau pati sau, kodėl taip yra“, – sako kontrolierė A. Domeikienė.

Anot kontrolierės, įmonės veikla rodo, kad šiuo metu yra 60 tūkst. eurų nuostolių, o finansinės apskaitos auditas įmonėje kasmet atliekamas samdytų įmonių, tačiau iš jų analizių matyti, kad nudėvėtas turtas perkeltas į atsargą, o jo nusidėvėjimas nėra neįvertintas. Šie ir kiti veiksniai, kuriuos išsamiai kontrolierė išdėstė įmonės veiklos audito ataskaitoje, lėmė katastrofišką įmonės finansinę būklę. Plačiau apie Kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą rašėme „Draugo“ laikraštyje šių metų sausio 8 d. straipsnyje „Prognozes apie įmonės veiklą patvirtino ir auditas“. Tačiau Kontrolės komiteto nariai norėjo išgirsti tiek iš kontrolierės, tiek iš posėdyje dalyvavusio administracijos direktoriaus Dainiaus Grincevičiaus, kur yra priežastys tų visų nuostolių ir apie kokias konkrečias pinigų sumas čia yra kalbama. Anot Kontrolės komiteto pirmininko Mindaugo Tarnausko, ši audito ataskaita nedaug kuo skiriasi nuo 2016 m. lapkritį specialiai savivaldybėje sudarytos komisijos, kuri tada taip pat tyrė, kodėl ši palyginus jauna bendrovė dirba visą laiką nuostolingai, išvadų. Tąkart komisijai vadovavo Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė.

Tiek tąkart veiklą tyrusios komisijos išvadose, tiek per du mėnesius atlikto audito išvadose, tiek administracijos direktorius D. Grincevičius sako, kad visos įmonės bėdos prasidėjo dar jos įkūrime, kada iš motininės įmonės UAB „Šakių vandenys“ naujai besikuriančiai bendrovei buvo perduotos nuostolingos veiklos su visomis jų skolomis.

Problemos užprogramuotos

„Įmonės problemos yra užprogramuotos pačios įmonės gimime – kada jos funkcijos dar buvo vykdomos pačioje motininėje bendrovėje, ten įdomiai buvo vykdoma apskaita – rodomos tik pajamos, pavyzdžiui, iš daugiabučių namų administravimo veiklos, o išlaidų niekas nematė, jos buvo suplaktos prie kitų veiklų, todėl tąkart kuriant naują įmonę visi galvojo, kad čia bus viskas gerai, apie nuostolingas veiklas niekas negalvojo. Bet didžiausias skolas naujai įmonei perdavė tąkart atsiskirdama motininė įmonė, taip atsikratydama nuostolius nešančių veiklų. Taip pat buvo sukurta naujos įmonės didžiulė struktūra“, – aiškino administracijos direktorius D. Grincevičius.

Kalbėdama apie vieną iš įmonės vykdomų veiklų – daugiabučių administravimą – auditorė A. Domeikienė sako, kad prieš tai, kai šitą funkciją UAB „Šakių komunalinis ūkis“ perėmė iš motininės įmonės, dar anksčiau ją vykdė seniūnai, o šiems sekėsi itin prastai išsireikalauti iš gyventojų mokesčius už namų administravimo paslaugas. Tačiau situacija su skolininkais, pasak D. Grincevičiaus, yra ne ką geresnė ir šiandien, nes yra ištisos kartos žmonių, kurie tiesiog piktavališkai nemoka mokesčių ir ne tik administratoriui, bet yra skolingi ir už šildymą ar vandenį. Todėl nieko nuostabaus, kad didžiulės sumos kas metai nurašomos į beviltiškas skolas. Anot A. Domeikienės, jeigu įstaigai pavyktų išsireikalauti pinigus iš skolininkų, ji bent jau galėtų kažkiek atstatyti kaupimo fondą. Tačiau, anot D. Grincevičiaus, tai dar ne visos finansiškai žemyn įmonę velkančios priežastys – įkuriant įmonę buvo sukurta ir grandiozinė jos struktūra, kurios, akivaizdu, šiandien įmonė negali išlaikyti iš jos generuojamų pajamų, kurių šiandien bendrovei labai trūksta. Pasak administracijos direktoriaus, šį mėnesį įmonėje padėtis yra katastrofiška – sąskaitoje yra du tūkstančiai eurų, o darbuotojų mėnesio algoms išmokėti reikia devynių tūkstančių.

„Iš viso reikėtų 130 tūkst. eurų, kad įmonę būtų galima išvesti į finansinę nulinę padėtį, tačiau tai irgi ne išeitis, nes jau kitą mėnesį ji vėl pristigtų pinigų. Įmonė dabar negeneruoja pajamų iš savo pagrindinių veiklų, nes nuolatos reikia atstatinėti trūkumus – skolas, likusias iš „vandenų“, išnaudotus Betos pinigus, kaupimo fondą. Gelbėti dabartinę įmonę finansiškai – tai tas pats, kas dėti pinigus į kiaurą maišą, ten niekada nebus gana“, – sako administracijos direktorius.
 Apie blogą situaciją įmonėje ir jos susikūrimo momentą direktoriui antrina ir Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierė. Ji sako, kad pats įmonės atskyrimo momentas, jai pačiai išanalizavus situaciją, yra tiesiog nesuprantamas, nes atskiriant įmones nebuvo daromas netgi elementarus auditas.

„Įsteigiant įmonę steigėjas (savivaldybės administracija) nenurodė, kokias veiklas įstaiga turi vykdyti, todėl ir įmonės valdyme yra didžiulis chaosas, kuris taip pat prisideda prie jos finansinių rezultatų, buhalterė dirbo visą laiką taip, kaip ji suprato pati, nes konkrečių užduočių suformuluota nebuvo nei įmonei, nei darbuotojams“, – sako kontrolierė.

Kontrolierei pritaria ir administracijos direktorius, kuris sako, kad įmonės veiklai nepadėjo ir tai, kad nuo pat jos sukūrimo įstaigos vadovai nebuvo susikūrę įmonės viduje tokios sistemos, kad darbuotojai būtų dirbę pagal pareigybių aprašymus. Taip pat negebėjimas tvarkytis įmonės viduje – bendravimas su darbuotojais, kuris vyksta dar ir šiandien ne tiesiogiai, bet raštiškai, tampymasis po teismus, beviltiškos skolų išieškojimo išlaidos ir kt. dalykai įmonėje vyko nuolat. Pasak D. Grincevičiaus, prie visų veiksnių, tiek išoriškai dariusių įtaką įmonės veiklai, tiek vidinių, prisidėjo dar ir tai, kad labai „įdomiom sąlygom“ į rajoną atėjo konkurentai, t. y. UAB „Nemuno būstas“, kuriems kažkokiu būdu administruoti atiteko visi pelningiausi daugiabučiai namai, o sutartis su konkurentais sudaryta itin nepalankiai savivaldybės įmonės atžvilgiu.

„Pagal sutartį naujam žaidėjui buvo perduoti ne tik daugiabučiai namai, bet ir įsipareigota jiems atiduoti gyventojų skolas, kurios iki tol buvo. Dabar turime situaciją, kai surenka mūsų įmonė pinigus iš gyventojų už namų administravimą ir atiduoda juos konkurentams. Tačiau kodėl buvo tokia sutartis padaryta, aš nesiimu spręsti, tai jau kompetentingų institucijų, tokių kaip STT ar FNTT, darbas“, – sako D. Grincevičius.  

Koks variantas pigiausias?

Klausydamiesi apie situaciją bendrovėje Kontrolės komiteto nariai suko galvas, kaip padėti administracijos direktoriui priimti sprendimą dėl šios įmonės tolimesnio likimo. Komiteto narys Tomas Skaizgirys klausė, ar negalima šiai įmonei deleguotų funkcijų pavesti vykdyti kažkam kitam, netgi konkurentams, kad tik kuo pigiau tai atsieitų mokesčių mokėtojams. Administracijos direktorius sako, kad jis galvoja apie įvairius variantus ir su konkurentais taip pat buvo kalbėta apie namų administravimo funkcijos perdavimą. Tačiau direktorius abejoja, ar konkurentai norės perimti tokius daugiabučius, kurie yra atokiuose kaimuose, gyventojai piktybiškai nemoka mokesčių, o prižiūrėti juos vis tiek reikia. Pagal įstatymus daugiabučių administravimo funkciją savivaldybė turi užtikrinti visiems rajono gyventojams. Kaip ir renovacijos administravimo funkciją.

 „Kad ir kaip chaotiškai buvo vykdoma įmonės veikla, bet turime netgi keletą renovuotų namų, tiesa, jie lig šiol dar nėra priduoti“, – apie įmonei deleguotą renovacijos funkciją sako administracijos direktorius.

Anot kontrolierės A. Domeikienės, kad ir kaip ten buvo, dabar reikia brėžti brūkšnį ir žiūrėti į priekį, ką daryti su finansinėje duobėje atsidūrusia įmone. Kad padėtų situaciją išspręsti, Kontrolės komiteto pirmininkas M. Tarnauskas siūlė administracijos direktoriui įpareigoti savivaldybės specialistą (kad ir tąkart komisijai vadovavusią E. Grigaitienę) dar kartą pervertinti pagal dabartinę įmonės būklę finansinius rodiklius ir įvardinti konkrečias sumas, koks sprendimas būtų mažiausiai nuostolingas mokesčių mokėtojams (ar įmonės likvidavimas, ar sujungimas, ar pardavimas) spręsti galima būtų tik po to, kai būtų įvardintos konkrečios pinigų sumos. Tai, anot M. Tarnausko, padėtų lengviau priimti sprendimą administracijos direktoriui.