baneris leidinys

bakas kaminkretys
Kaminkrėčio darbas visai nekvepia romantika, darbas yra atsakingas, lipant ant stogų  reikia didelio įgudimo. D. Pavalkio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Artėjant žiemai, pasidairius ant namų stogų gali išvystyti plušantį kaminkrėtį. Pasak šakiškio Regimanto Bako, jam dabar pats darbymetis. Jaunas vyras sutiko pasidalinti šios retos profesijos paslaptimis. Pasak pašnekovo, tai ir itin atsakinga profesija, nors daugeliui kaminkrėtys labiau asocijuojasi su romantišku pasakų herojumi, nešančiu namams laimę.
 
Perėmė iš draugo

R. Bakas sako, kad ši profesija paklausiausia prieš šildymo sezoną. Nors dūmtraukius valyti jis pradeda jau rugpjūčio mėnesį, šis darbas tęsiasi iki pat kūrenimo sezono pabaigos.

Prieš dešimtmetį kaminkrėčio amato ėmęsis R.Bakas, pasakoja, kad šį darbą perėmė iš bendradarbio, kuris jam net perleido krepšį su įrankiais – šepetį ir pirštines. Taip keliaudamas nuo vieno kamino prie kito ilgainiui Regimantas įgijo ir šiam darbui būtinos patirties. Juolab kad jis dar ir ugniagesys, šios profesijos įgūdžiai irgi pravertė valant kaminus.

Kiek per dešimtmetį išvalyta kaminų, krosnių ar židinių, būtų nelengva ir suskaičiuoti. Per kūrenimo sezoną išvalo apie 200 objektų, o per dieną – iki trijų kaminų.

Kaminkrėčio amatas, anot R. Bako, tikrai nėra romantiškas pasivaikščiojimas namų stogais, reikia dirbti atsargiai, bet kada galima nukristi. Tiek kuopiant suodžius, tiek valant kaminą, nors ir užsidėjus respiratorių jaučiamas  nuolatinis dūmų tvaikas ir pelenų aitra.

Kaip valomi dūmtraukiai?

Šią savaitę R. Baką sutikome besiruošiantį lipti ant stogo pas vieną Šakių miesto gyventoją. Vyriškis sako, kad kamino valymui prireikia nemažai įrankių – šepečių, lankstaus troso, saugumo priemonių ir kt. Dalį jų, lipdamas ant stogo, kaminkrėtys prisikabina ant savęs.

„Jeigu eina prieiti išvalyti kaminą iš viršaus, tai lipu ant stogo. Jau atvažiavęs pas žmogų matau, kokia kamino būklė, jei plytos suirę, tai ant stogo net nelipu, tuomet kaminą valau iš apačios“, – sako pašnekovas.

R. Bakas dūmtraukius dažniausiai valo mechaniniu būdu: specialiu šepečiu pašalina susikaupusius suodžius. Suodžiai nukrinta žemyn ir jie pašalinami per išvalomąją angą. Anot pašnekovo, mechaninis valymo būdas − efektyviausias. Įprastai jam kaminą išvalyti užtrunka iki valandos, kartais tenka darbuotis ir keturias valandas. Priklauso nuo to, ar valo tik kaminą, ar ir namo viduje stovinčius šildymo įrenginius.Ilgiau užtrunka išvalyti zelikius, kurių privačiuose namuose yra ne taip ir mažai, bei jų sieneles.

bakas kaminkretys2
Prieš dešimtmetį pradėjęs valyti kaminus Regimantas Bakas sukaupė visus reikalingus darbo įrankius. D. Pavalkio nuotr.

Kodėl dega suodžiai?

R. Bakas vardija pagrindines priežasties, kodėl užsikemša dūmtraukis: jei kūrenama šlapiomis malkomis ir krosnyje žema temperatūra – kaupiasi derva, ši medžiaga yra labai degi. Jei į kaminą patenka ugnis, derva užsidega, o kūrenant įvairias buitines atliekas, susidaro medžiagos, ardančios dūmtraukį ir visą šildymo įrangą.

„Per metus vieną kaminą teko valyti net šešis kartus. Įdėtas mažas kamino įdėklas, jo viršus tuoj pat užsineša suodžiais, tuomet mažėja trauka“, – sako R. Bakas.

Ugniagesiu dirbantis R. Bakas, pas gyventojus atvykęs valyti kaminų, negaili ir patarimų, primena, kad suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš kiekvieną šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

„Nuvykęs pas vieną klientę iš 11 metro ilgio kamino išnešiau 11 didelių kibirų suodžių. Aš jai ir kitiems sakau, kad krosnį kūrenti reikia sausomis malkomis, briketais, kokybiškomis anglimis, o ne plastiku ar senais drabužiais“, – patarimų negaili R. Bakas ir priduria, o kad dūmtraukis neapsineštų suodžiais, labai svarbu krosnyje palaikyti aukštą temperatūrą.

Jei ji bus žemesnė kaip 65°C, ant sienelių rinksis kondensatas, kaupsis derva.

Dirbant ugniagesiu, dažnai Regimantui tenka gesinti ugnies fontanais spjaudančius dūmtraukius.

„Žmonės mano – išdegė kaminas, dabar jau bus saugu. Anaiptol, nes gana dažnai išdega ne viskas, lieka dalis suodžių. Kartais vieną dieną tenka kaminą gesinti, o kitą važiuoti valyti“, – sako R. Bakas.

Pasiteiravus, ar daug yra konkurentų, pašnekovas atsako, kad yra, ir priduria, kad šiuo darbu turėtų užsiimti profesionalai, o ne atsitiktiniai kaimo „meistrai“.

Laimės nešėjas

Nuo senų laikų kaminkrėtys vadinamas laimės nešėju. Tačiau nedaug kas atsimena, kad gatvėje sutikus suodiną kaminkrėtį reikėdavo paspausti jam ranką arba čiupti už sagos ir sušnibždėti norą.

„Aš atvykęs pas klientus pats kartais pajuokauju apie tai...Tačiau esu įsitikinęs, kad laimę atneš, jei žmonės reguliariai kvies kaminkrėtį į namus, rūpinsis dūmtraukiais – tik taip išgelbės ir gyvybę, ir turtą“, – svarsto pašnekovas.

R.Bakas atvirauja, kad grįžus po darbo tenka ilgai praustis.

„Kartais grįžti namo, tai tik dantys žiba“, – juokaudamas pokalbį užbaigia Regimantas.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos