Žemės ūkio rūmų teisininkas Modestas Rezgys pristatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą akcentuodamas, kad kiekvienos priemonės gairėms bus parengtos taisyklės, su kuriomis, pasak rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės, rajono ūkininkai dar ne kartą bus kviečiami susipažinti. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Lapkričio 16 d. rajono savivaldybėje susirinkusiems Šakių rajono žemdirbiams buvo pristatytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas.
Reikalavimai
Susitikimą pradėjusi rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė kalbėjo, kad nuo kitų metų žemdirbių laukia nemažai naujovių, viena tokių – nebelieka žalinimo programos.
„Tačiau dar yra rengiamos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo taisyklės. Tad ateityje reikės susipažinti su jomis ir būsit pakviesti dar į ne vienus mokymus“, – kalbėjo I. Žemaitienė.
Žemės ūkio rūmų atstovai Agnė Ribašauskienė ir Modestas Rezgys, pristatydami Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, detaliau aptarė Geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės reikalavimus (GAAB), tiesiogines išmokas, pristatė ateinančio laikotarpio kaimo plėtros priemones. Pasak A. Ribašauskienės, iš viso per penkerių metų laikotarpį (2023–2027 m.) ūkininkus pasieks beveik 4,3 milijardo eurų paramos.
„Beveik pusė šių lėšų bus skirta skatinti tvaresnę žemės ūkio produkciją bei didinti sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę remiant smulkius ir vidutinius ūkius, inovacijas, kooperaciją. Trečdalis lėšų bus skirta prisitaikyti prie klimato kaitos ir gamtai tausoti, o penktadalis – kaimo gyvybingumui palaikyti, tarp jų ir jauniesiems ūkininkams“, – aiškino A. Ribašauskienė.
Pasak jos, ūkininkus labiausiai domina sąlygos, kuriomis jie turės ūkininkauti nuo kitų metų, reikalavimai, kurių reikės laikytis. A. Ribašauskienė išskyrė, kad GAAB reikalavimuose numatyta saugoti daugiametes pievas, draudžiama arti durpžemius ir šlapynes, neleidžiama deginti ražienų, o vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos plotas privalo būti trys metrai, ūkiuose turės būti vykdoma bent minimali augalų kaita ir kita.
Ūkininkauti tvariau
Pasak M. Rezgio, už pastangas ūkininkauti tvariau ūkininkai galės gauti papildomas išmokas dalyvaudami ekoschemose.
„Pagrindinė yra kompleksinė ekoschema veiklai ariamoje žemėje. Ekoschemos skirtos ir kitoms veikloms: sodininkai, daržininkai galės gauti papildomas išmokas už sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu, taip pat galima dalyvauti tausojančioje vaisių ir daržovių programoje – auginti vaisius ir daržoves laikantis nacionalinių maisto kokybės sistemos reikalavimų. Ūkininkai taip pat galės dalyvauti ir ekoschemoje gyvūnų gerovei užtikrinti. Viena iš ekoschemų skirta ir ūkininkams, pereinantiems prie ekologinio ūkininkavimo“, – dėstė M. Rezgys.
Anot jo, siekiama, kad ekologiniai plotai Lietuvoje per penkerius metus padidėtų nuo dabar esamų 8 proc. iki 13 proc. Dėl to remiamas ne tik perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, bet ir investicijos.
Tiesioginės išmokos augs
„Tiesioginės bazinės išmokos, mokamos už dirbamos žemės plotą, nuo kitų metų didės ir sieks apie 80 eurų už hektarą. Taip pat įvedamos išmokų lubos. Vienas ūkio subjektas negalės gauti daugiau negu 100 tūkst. eurų bazinių išmokų, iš jų išskaičiavus darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius darbuotojų, kurių profesijos susijusios su žemės ūkio veikla“, – aiškino A. Ribašauskienė.
Ji akcentavo, kad didės perskirstymo išmokos smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Išmokos mokamos už pirmuosius 50 hektarų (ankstesniu laikotarpiu už 30 ha) ir bus diferencijuojamos pagal ūkio dydį. Vidutinė išmoka sieks 82,5 euro už hektarą.
„Atkreipiu dėmesį į tai, kad perskirstymo išmokas gauti galės tik ne didesni nei 500 ha ūkiai“, – aiškino A. Ribašauskienė.
Anot jos, išskirtinės paramos sulauks jaunieji ūkininkai, vien jiems kasmet numatyta skirti po 14 mln. eurų tiesioginių išmokų ir parama sieks, tikėtina, 140 eurų už hektarą. Pienininkystei parama didėja net 25 proc. Lauko daržovėms parama auga 47 proc., vidutiniškai iki 424 eurų už ha. Panaši susietoji parama numatyta ir vaisių augintojams. Kiek mažesnė parama (321 euras už ha) skiriama uogų ir riešutų augintojams.
„Didžiausia naujiena yra investicijos į vyno sektorių. Paramos gavėjai gali būti asmenys, kurie augina vyninių vynuogių veisles ir gamina vyną arba ketina užsiimti šia veikla“, – pridūrė A. Ribašauskienė.
Jos kolega M. Rezgys plačiai apžvelgė galimybę pasinaudoti ir parama investicijoms į kaimo plėtrą, akcentuodamas, kad čia prioritetas teikiamas tvarumui, konkurencingumui ir kuriamai pridėtinei vertei didinti.
„Tačiau dar yra rengiamos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo taisyklės. Tad ateityje reikės susipažinti su jomis ir būsit pakviesti dar į ne vienus mokymus“, – kalbėjo I. Žemaitienė.
Žemės ūkio rūmų atstovai Agnė Ribašauskienė ir Modestas Rezgys, pristatydami Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, detaliau aptarė Geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės reikalavimus (GAAB), tiesiogines išmokas, pristatė ateinančio laikotarpio kaimo plėtros priemones. Pasak A. Ribašauskienės, iš viso per penkerių metų laikotarpį (2023–2027 m.) ūkininkus pasieks beveik 4,3 milijardo eurų paramos.
„Beveik pusė šių lėšų bus skirta skatinti tvaresnę žemės ūkio produkciją bei didinti sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę remiant smulkius ir vidutinius ūkius, inovacijas, kooperaciją. Trečdalis lėšų bus skirta prisitaikyti prie klimato kaitos ir gamtai tausoti, o penktadalis – kaimo gyvybingumui palaikyti, tarp jų ir jauniesiems ūkininkams“, – aiškino A. Ribašauskienė.
Pasak jos, ūkininkus labiausiai domina sąlygos, kuriomis jie turės ūkininkauti nuo kitų metų, reikalavimai, kurių reikės laikytis. A. Ribašauskienė išskyrė, kad GAAB reikalavimuose numatyta saugoti daugiametes pievas, draudžiama arti durpžemius ir šlapynes, neleidžiama deginti ražienų, o vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos plotas privalo būti trys metrai, ūkiuose turės būti vykdoma bent minimali augalų kaita ir kita.
Ūkininkauti tvariau
Pasak M. Rezgio, už pastangas ūkininkauti tvariau ūkininkai galės gauti papildomas išmokas dalyvaudami ekoschemose.
„Pagrindinė yra kompleksinė ekoschema veiklai ariamoje žemėje. Ekoschemos skirtos ir kitoms veikloms: sodininkai, daržininkai galės gauti papildomas išmokas už sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu, taip pat galima dalyvauti tausojančioje vaisių ir daržovių programoje – auginti vaisius ir daržoves laikantis nacionalinių maisto kokybės sistemos reikalavimų. Ūkininkai taip pat galės dalyvauti ir ekoschemoje gyvūnų gerovei užtikrinti. Viena iš ekoschemų skirta ir ūkininkams, pereinantiems prie ekologinio ūkininkavimo“, – dėstė M. Rezgys.
Anot jo, siekiama, kad ekologiniai plotai Lietuvoje per penkerius metus padidėtų nuo dabar esamų 8 proc. iki 13 proc. Dėl to remiamas ne tik perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, bet ir investicijos.
Tiesioginės išmokos augs
„Tiesioginės bazinės išmokos, mokamos už dirbamos žemės plotą, nuo kitų metų didės ir sieks apie 80 eurų už hektarą. Taip pat įvedamos išmokų lubos. Vienas ūkio subjektas negalės gauti daugiau negu 100 tūkst. eurų bazinių išmokų, iš jų išskaičiavus darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius darbuotojų, kurių profesijos susijusios su žemės ūkio veikla“, – aiškino A. Ribašauskienė.
Ji akcentavo, kad didės perskirstymo išmokos smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Išmokos mokamos už pirmuosius 50 hektarų (ankstesniu laikotarpiu už 30 ha) ir bus diferencijuojamos pagal ūkio dydį. Vidutinė išmoka sieks 82,5 euro už hektarą.
„Atkreipiu dėmesį į tai, kad perskirstymo išmokas gauti galės tik ne didesni nei 500 ha ūkiai“, – aiškino A. Ribašauskienė.
Anot jos, išskirtinės paramos sulauks jaunieji ūkininkai, vien jiems kasmet numatyta skirti po 14 mln. eurų tiesioginių išmokų ir parama sieks, tikėtina, 140 eurų už hektarą. Pienininkystei parama didėja net 25 proc. Lauko daržovėms parama auga 47 proc., vidutiniškai iki 424 eurų už ha. Panaši susietoji parama numatyta ir vaisių augintojams. Kiek mažesnė parama (321 euras už ha) skiriama uogų ir riešutų augintojams.
„Didžiausia naujiena yra investicijos į vyno sektorių. Paramos gavėjai gali būti asmenys, kurie augina vyninių vynuogių veisles ir gamina vyną arba ketina užsiimti šia veikla“, – pridūrė A. Ribašauskienė.
Jos kolega M. Rezgys plačiai apžvelgė galimybę pasinaudoti ir parama investicijoms į kaimo plėtrą, akcentuodamas, kad čia prioritetas teikiamas tvarumui, konkurencingumui ir kuriamai pridėtinei vertei didinti.
Arūnė iš Griškabūdžio:
