Nuotr. Pirmajame rajono ūkininkų susirinkime buvo aptarti svarbiausi politikų sprendimai, turintys reikšmės ūkininkų veiklai.
Praėjusių metų gruodžio 21 dieną LR Seimas priėmė naują įstatymą dėl Žemės mokesčių įstatymo keitimo. Numatoma, jog mokestis už privačią žemę priklausytų nuo rinkos vertės, kurią nustatytų specialistai. Įstatymo projekte numatyta, kad žemės mokesčio tarifas būtų nuo 0,01 proc. iki 4 proc. nuo naujosios žemės mokestinės vertės. Savivaldybių tarybos iki einamojo mokestinio laikotarpio pradžios, birželio 1 dienos, turėtų nustatyti konkretų mokesčio tarifą, kuris galiotų atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršijant nustatytų ribų. Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusią naujieną ypač kritiškai vertina rajono meras. Jis įvardijo, jog šis įstatymas yra didelė žemdirbių problema. Esą šiuo Seimo sprendimu savivaldybėms primetama dar viena našta. „Kur yra žemės įvertinimas ir žemės vertė mūsų rajone? Kiekvienam kampe žemė skirtinga. Tai kaip tada mokestį nustatyti bendrą, kuris visiems tiktų? Nu proto lygiu nesuvokiama“,- susirinkime kalbėjo meras, nuogąstaudamas, jog savivaldybė, nustačiusi mažesnį mokestį, bus apkaltinta, kad per mažai surenka lėšų. „Taryba spręs. Siūlysiu 50 proc. ir viskas - maksimaliai“,- sakė meras.
Naujai patvirtintas Žemės mokesčio įstatymas savivaldybėms suteikia teisę taikyti individualias mokesčio lengvatas. Jų siūloma netaikyti apleistai žemei, kurios galėtų būti naudojamos žemės dirbimui. Apleistomis žemės ūkio naudmenomis siūloma laikyti sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius) apaugusius žemės sklypuose ar jų dalyje esančių žemės ūkio naudmenų plotus, kurie būtų nustatyti nuotoliniais kartografavimo metodais.