Besibaigiant pavasariui ir prasidedant vasarai, Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nori priminti rajono gyvūnų laikytojams apie tinkamą gyvūnų apsaugą  vasaros karščių metu.

 

Nuo karštų saulės spindulių patys prisidengti galvas nepamirštame, o savo gyvūnus paliekame saulės atokaitoje visai dienai. Todėl karščių metu nereti gyvūnų perkaitimo atvejai, dažnai gyvūnai patiria saulės ir šilumos smūgius. Tiek ganyklose ganomi, tiek ir laikomi tvartuose gyvuliai turi turėti galimybę atsigerti arba bent būti reguliariai pagirdomi. Jų šeimininkai privalo pasirūpinti, kad karščiausiu dienos metu gyvūnai nebūtų laikomi saulės atokaitoje. Esant galimybei, patariama gyvulius perkelti į medžių paunksmę, palikti laisvus įėjimus į tvartus, apšlakstyti vandeniu. Pagal galimybes savininkams rekomenduojama įrengti pavėsines, kad gyvuliai galėtų pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių, jei jie aptvaruose laikomi palaidi. Šios stoginės pravers gyvulių apsaugai nuo lietaus,  krušos, žvarbaus vėjo ir kitų nepageidaujamų atmosferos reiškinių. „Karvių galvas rekomenduojama aprišti šviesios spalvos audeklo skarelėmis,  arkliams galima uždėti kepuraites ar skrybėles. Pastatuose, kuriuose laikomi gyvuliai, paukščiai , turi būti užtikrinama pakankamai efektyvi vėdinimo sistema“, - kalbėjo už gyvūnų gerovę atsakingas veterinarijos gydytojas Alvydas Pilipauskas.

Karštą dieną perkaitimo pavojus tyko ir netinkamai pervežant gyvūnus. Atkreipiamas gyvūnų vežėjų dėmesys, kad karščių metu transporto priemonėse būtų tinkamai veikianti ventiliacijos sistema, nebūtų viršijamas leistinų vežti gyvulių skaičius. Juos geriau pervežti anksti ryte ar vėlai vakare, kai oro temperatūra nukrenta, karščių metu gyvūnų pervežimo reikėtų visai atsisakyti.

Šunų, kačių savininkai turėtų nepalikti savo augintinių lengvųjų automobilių salonuose su užrakintomis durimis ir sandariai užvertais langais. Saulėje automobilio salone temperatūra pakyla iki +70 laipsnių ir gyvūnėliai, nesuteikus reikiamos pagalbos, gali žūti.

Ištikus saulės smūgiui, gyvūnai pradeda prakaituoti, eisena svyruojanti, pulsas silpsta, kvėpavimas dažnas, ritmiškas. Gyvūnas gali prarasti sąmonę, nugriūti. Gali pasireikšti nerviniai reiškiniai - traukuliai,  agresyvumas, seilėtekis. Visi šie požymiai labai panašus į pasiutligės požymius. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Pašalinus priežastį ir gydant,  gyvulio sąmonė, pulsas, kvėpavimas susitvarko per 2-3 valandas, tačiau bendras silpnumas gali išlikti keletą dienų. Pastebėjus šiluminiam perkaitimui bei saulės smūgiui būdingus būsenos pakitimus, pirmiausia būtina gyvūną nuvesti į pavėsį, apipilti vandeniu, ant galvos dėti šaltus kompresus.

Ganant gyvulius ganyklose, galimi ir nudegimo nuo saulės atvejai. Grikiuose, rausvuosiuose dobiluose, sojoje, jonažolėse, dirvožemio grybuose yra jautrinančių medžiagų, kurios, sureagavusios su saulės spinduliais, nudegina odą. Tai nudega ne tik nepigmentuota oda, bet ir menkai plaukais apaugusi oda. Nudegimams jautrūs: baltos kiaulės, nukirptos avys, baltų vietų odoje turintys galvijai, arkliai. Nudega ir tos vietos, kurios buvo susilietusios su ugniažolėmis, rūtomis. Nudegusi oda parausta, patinsta, tampa skausminga. Jei nudegimas sunkesnis, oda ima šlapiuoti, po kelių dienų užsideda šašai. Jei oda pažeidžiama stipriai, pakyla gyvulio kūno temperatūra, atsiranda į dieglius panašių nervinių reiškinių.

Dar viena aktuali problema - kraujasiurbiai vabzdžiai- uodai, mašalai, gyliai. Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rekomenduoja kreiptis į veterinarijos vaistines, privačius veterinarijos gydytojus ir įsigyti reikalingų apsaugos priemonių nuo vabzdžių. Šiuo metu veterinarijos vaistinėse yra preparatų „Bayofly“, „Ezeepour“, vabzdžius atbaidančių ausų įsagų ir kitų priemonių, kurių rekomenduojama įsigyti ir naudoti gyvūnų apsaugai nuo vabzdžių.

 

„Draugo“ inf.