Šakių aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai teigia, kad žaliųjų atliekų krūvose esantys radiniai jiems nėra netikėti. Iš neleistinose vietose išpiltų atliekų būtų galima parašyti ne vieną asmeninės istorijos puslapį.

 

 

Neleistinai atliekų atsikrato ne tik patys šakiečiai, tačiau su pilnomis priekabomis šiukšlių į mūsų rajoną važiuoja gyventojai net ir iš kaimyninių rajonų. „Negražiai daro kaimynai. Deja, kol kas tenka konstatuoti faktą, kad jie pas mus užsuka ne tik gamta pasigėrėti ir pažvejoti. Pilviškiečiai ir kiti nenaudėliai mėgsta vežti atliekas į mūsų rajoną. Vienas tris sofas atvežė išvertė negyvenamoje sodyboje, kitas nuodėgulių krūvą, kai sudegė malkinė, trečias mokykliniais sąsiuviniais atsikratė. Esu radęs ir laidotuvių, ir vestuvių nuotraukų, ir ko tik neradęs, galėčiau pripasakoti aš čia visokių istorijų. Čia Barzdų seniūnas labai didelį darbą padarė. Jis padėjo išaiškinti pažeidėjus, kurie sumokėjo kelių tūkstančių litų baudą mano pasiūlymu ir turėjo susirinkti atliekas. Tačiau nepaisant baudų, vis tiek žmonės tas atliekas veža priekabėlėje, bagažinėje, o trečias net ir sunkvežimyje“,- pasakojo Šakių aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistas Stanislovas Pocevičius.

Lukšių seniūnas iškėlė vaismedžių kirtimo klausimą. Jis mano, kad pakelėse esančios obelys neturėtų būti savavališkai kertamos. S. Pocevičius paaiškino, kad vaismedžiai ir uogakrūmiai nėra saugomi kaip aplinkosaugos objektai. „Saugomos yra miškinės obelys ir miškinės kriaušės. Todėl pakelėse esantiems vaismedžiams, vaiskrūmiams kirsti mūsų leidimo nereikia. Jei šie augalai auga savininko žemėje, leidimo jiems kirsti nereikia išvis, jei valstybinėje žemėje, užtenka seniūnijos leidimo.“

V. Cikana tikino, kad tokie reikalavimai labai nutolsta nuo gilios etnologijos. „Aš galiu pasakyti iš gilios etnologijos, kad va šitaip yra: nukirto sodyboj obelį – numirė diedukas, nukirto obelį – numirė bobutė. Kodėl Puodžiukaitis saugoja savo tėvų sodybą? Todėl, kad brangu. O jei mes, seniūnai, stengiamės kažką išlaikyt, tai tokia paleista nuomonė, kad bile ką gali daryt. Jei tik seniūnas kokį krūmą palietė, tai viskas. Pavyzdžiui, tie rojinukai, tos obelys, jos gražiai žydi. O čia liepia žiūrėt, kas ką ant popieros parašė... Jūs žiūrėkit, kas išplaukia iš žmogaus sielos, iš visa kita... Vasaitienė turėtų saugoti, kaip moteris, kaip etnologė. Aš kalbu apie obelį. Tai yra Lietuvos grožis.“ Kad obelis yra Lietuvos grožis neprieštaravo ir S. Pocevičius, kuris teigė, kad įstatymas vis gi yra įstatymas.

Kai kurie gyventojai itin vertina lapus ir kitas žaliąsias atliekas, esą tai nepamainoma kompostavimo medžiaga, kiti laikosi panašios nuomonės ir todėl teigia, kad atsikratyti lapais gamtoje – nieko baisaus: „iš gamtos į gamtą“. Sugrėbę lapus jie veža juos į panemunę, mišką, nes mano, kad papildoma paklotė tarnaus kaip trąša. Pasak S. Pocevičiaus, toks savivaliavimas yra įstatymais draudžiamas.

Kokia reali žala tokiu atveju padaroma gamtai? „Negražu. Aš atvažiuoju paukštelių pasiklausyti, o vietoj žolytės matau lapų krūvas. Man jau gražiau tas vadinamas kibukas, varnalėša, nes tai yra gamtos tvarinys, negu nesąmoningo piliečio darbas“,- teigė S. Pocevičius, kuris priminė, jog šis įprotis niokoti gamtos grožį piliečiams gali kainuoti 15 tūkst. litų už toną. Žaliąsias atliekas galima leisti išsivežti suinteresuotiems asmenims, jei jos be papildomo apdorojimo panaudojamos žemės ūkyje, taip pat naudoti savo sklype.

Agentūros darbuotojas nusiskundė, kad labai maži kiekiai žaliųjų atliekų patenka į bendrą žaliųjų atliekų sąvartyną. „Viena kita priekaba ir viskas. Pravažiuojam panemune – šapų, lapų, visokių augalinių atliekų panemunės krūmuose randam ne vieną kartą. Vis tik šią problemą reikėtų spręst: ar konteinerius statyt didelius seniūnijose, kad juos būtų galima prikraut tų žaliųjų atliekų ir retkarčiais išvežt, ar ką daryti. Beje, reikia stebėti, kad žaliosioms atliekoms skirtose vietose būtų atsikratoma tik žaliųjų atliekų, nes primetama visko. Giedručiuose, kas ten dabar yra? Visko yra: ir padangų, ir visokio kitokio brudo. Kas atvežė? Aplinkiniai. Aš klausiu vietinių, man niekas nesako“,- savo vargus dėstė S. Pocevičius. - Aš nežinau, gal seniūnijoje kažkokiu būdu reiktų su žmonėmis daugiau pabendraut?“ Agentūros darbuotojas ragino, kad žmonės pamatę  iškart informuotų aplinkos apsaugos darbuotojus. „Reikia pranešti iškart, o ne laukti, kol su kaimynu susipyksi, ir tada įskųsti. Jei medį nukirto pernai, o šiemet jau ten žolytė žaliuoja, tai jau tikrai per vėlu kreiptis“,- aiškino S. Pocevičius.

Beje, už kenksmingų atliekų išvertimą draudžiamoje vietoje, pavyzdžiui, šiferio, gresia 36 tūkst. litų bauda už toną.

Yra trys būdai, kaip teisingai atsikratyti padangomis:  
1. Perkant naujas padangas, senąsias privalo priimti jas parduodančios įmonės. Jos įpareigotos priimti tiek senų padangų, kiek klientas perka naujų;
2. Keičiant padangas automobilių servise, senosios priimamos nemokamai;
3. Nereikalingas padangas nemokamai priims didelių gabaritų atliekų aikštelės. Per metus vienas asmuo nemokamai gali priduoti 5 lengvojo automobilio padangas.

Juridiniams asmenims rekomenduojama kreiptis į padangų atliekas tvarkančią įmonę ir atiduoti padangas pagal padangų atliekų perdirbimo ir panaudojimo sutartį. Apie artimiausią padangas tvarkančią įmonę galite sužinoti paskambinę į savo regiono aplinkos apsaugos departamentą.

2013 m. gegužę aplinkos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo baudą už ne vietoje išmestas padangas padidino nuo 1300 iki 15 tūkst. litų už toną. Taigi, už 4 padangų komplektą gali tekti sumokėti apie 500 litų.