Šakiečiai 1928 m. minėdami Lietuvos nepriklausomybės atgavimo dešimtmetį, naujo miesto kryžkely pastatė „Nepriklausomybės kryžių“. Kadangi kryžius neaptvertas, tai apie jį teršia ganomi gyvuliai. Taip pat atsiranda ir blogos valios žmonių, kurie išdrįsta šį paminklą išniekinti. Pav. šiomis dienomis kryžius buvo iškruvintas (tas nesunku padaryti, nes yra miesto skerdykla). Šio paminklo iniciatoriams ar organizacijoms reikėtų pasirūpinti kryžių aptverti ir tuo apsaugoti nuo tolimesnio išniekinimo. („Suvalkietis“, 1931 12 20, p.5)
Respublikos Prezidento rinkimus transliuoti Sutkaičio salėje buvo pastatytas radio priimtuvas. 11 val. sutrimitavus prisirinko pilna salė žmonių. Paskelbus rinkimų rezultatus, kilo triukšmingos ovacijos. Šaulių orkestras sugrojo tautos himną ir prezidento maršą. Apskrities viršininkas p. Kerpė trumpai paaiškino šios dienos reikšmę lietuvių tautai, o p. Liepa ilgoje ir turiningoje kalboje apibūdino p. Respublikos Prezidento A. Smetonos asmenį ir nupasakojo jo nuveiktus darbus. Turgavietėje taip pat buvo pastatytas radio garsiakalbis. Kadangi buvo turgus, tai ir čia rinkimų eigą sekė didelis žmonių būrys. Prezidento priesaikos metu miestas pasipuošė tautinėmis vėliavomis. („Suvalkietis“, 1931 12 20, p.5)
Šakiuose yra 5 komplektai pradžios mokyklų: 2 lietuvių, 2 žydų ir 1 vokiečių. Mokyklų butų nuomai miesto valdyba išleidžia 3000 lit., bet tie butai sanitariniu žvilgsniu mokykloms netinkami. Todėl miesto taryba nutarė prašyti apskrities valdybos, kad pirmoje eilėje rūpintųsi pastatyti modernišką pradžios mokyklą Šakiuose. Iš savo pusės pasižadėjo per 10 metų mokėti po 3000 litų. Žemės sklypą mokyklai statyti žemės tvarkytojas jau paskyrė. („Suvalkietis“, 1931 12 20, p.5)
Sudarge auga tautininkų skaičius. Gruodžio 4 d. įvyko Liet. Taut. Sąjungos Sudargo skyriaus susirinkimas (pirmas po įsteigimo). Dalyvavo daug ir prijaučiančių. Kalbėjo pašto viršininkas p. Kalucevičius ir mokytojas p. Povilaitis. Kalbėtojai giliau supažindino susirinkusius, kas tai yra liet. tautininkų sąjunga ir koki turi būti jos nariai. Susirinkimas praėjo gera nuotaika. Pasiųstas centro valdybai sveikinimas. Susirinkimui užsibaigus 12 asmenų padavė pareiškimus priimti juos kandidatais į sąjungos narius. („Suvalkietis“, 1932 12 18, p.4)
Lukšiuose naikinami degtindariai ir brakonieriai. Lukšių valsčiaus rytinėje dalyje yra miškų rajonas, kur gyvena smulkūs mažiau pasiturį gyventojai. Ten nuo senų laikų yra įsigalėjusi samagonkės „pramonė“. Tačiau ši „pramonė“ dabar pergyvena krizį. Ne dėl to, kad sumažėtų jos pareikalavimas, bet kad Lukšių policijos nuovados viršininko p. Strikaičio ir polic. p. Ižganaičio ji stropiai likviduojama. Panašus likimas ištiko ir brakonierius. Būdavo kitais metais pilni laukai medžiotojų – kurie ne tik po svetimus laukus klampoja, bet neturi nei šautuvui laikyti leidimų. Gi dabar retai kada pamatysi laukuose brakonierių. Tuo ūkininkai patenkinti. („Suvalkietis“, 1933 12 17, p.5)
Lekėčiuose iškasė vokiečius. Mūsų parapijos katalikų kapuose buvo palaidoti 3 pasaulinio karo dalyviai – vokiečiai. Vokiečių kapams tvarkyti komisijos iniciatyva lavonai atkasti ir nuvežti į bendras kapines Agurkiškėje. Dar iškasti 5 Kuro km. ir 8 Braziūkuose. Pas kai kuriuos rasta po ražančius, šaukštas už bato auto, baklagė, dėžučių piniginė ir metalinis metras. („Suvalkietis“, 1933 12 17, p.5)
Eduardas iš Griškabūdžio:
