Rugsėjo 5 d. Vilniuje vyko 6-asis Lietuvos turizmo forumas „Pokyčiai, skatinantys rytdienos turizmą“, kuriame dalyvavo ir į mūsų kraštą turizmo aktualijas parvežė Šakių verslo informacijos centro vadovė Ieva Bernotaitė.

Pranešimus apie pasaulines turizmo tendencijas ir jų įtaką Lietuvai, turizmo sektoriaus dinamiką ir iššūkius, pokyčius, skatinančius rytdienos turizmą bei jo stiprinimą, skaitė lektoriai iš Lietuvos, Vokietijos, Belgijos, Portugalijos ir Ispanijos. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovas Virginijus Sinkevičius kalbėjo apie turizmo vaidmenį kuriant darbo vietas bei Lietuvos ateitį.

I. Bernotaitės teigimu, jai labiausiai įsiminė „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico pranešimas su išsamiais skaičiavimais, kiek turizmo pinigų byra į valstybės iždą, o kiek pro šalį, kiek atvykę turistai išleidžia pinigų pirkiniams, maistui ir gėrimams, nakvynei, transportui ir pramogoms. Lietuvoje turizmo sektorius sukuria santykinai nedidelę bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį. Galima teigti, kad dalis turistų pinigų į Lietuvą neateina, nes nubyra pro šalį – Rygos ir Varšuvos arba Helsinkio ir Talino oro uostuose, Lenkijoje.

I. Bernotaitė pasakojo, kad, nors Kauno oro uoste keleivių skaičius ir išaugo, tačiau ne tiek, kiek kaimyninėse šalyse. Turistų srautai iš Rusijos ir Baltarusijos, skaičiuojant nakvynes, nėra labai dideli, nes didesnė dalis renkasi Lenkiją, kuri siūlo konkurencingesnes kainas. Problema ta, kad Baltijos šalys turistams tampa vis brangesnės ir galbūt ne tokios įdomios. Tiesa, lyginant restoranus ir viešbučius, nepaisant kainų kilimo, Lietuvoje kainos vis tiek išliko mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, kur, kylant kainoms, ypač sumažėjo turistų iš Skandinavijos, kurie yra vieni iš mokiausių. Peržvelgiant 2017 m. vietinių turistų skaičius Baltijos šalyse, Latvijoje užfiksuota 792, Lietuvoje – 1 tūkst. 381, Estijoje – 1 tūkst. 793 turistai. Europos Sąjungos vidurkis – 3 tūkst. 171, o Švedijoje ir Norvegijoje šie skaičiai siekia 4,5 tūkst.

„Kol savo krašte neturime programų užsienio kalba, tol užsienio turistų su nakvynėmis nematysime, kadangi vertimo paslauga yra laikoma neprofesionalumu, todėl gidai ir edukatoriai privalo mokėti kalbėti populiariausiomis užsienio kalbomis“, – pabrėžė turizmo informacijos centro vadovė, informuodama, kad artimiausiu metu bus organizuojami gidų kursai su anglų kalbos moduliu.

Pasak jos, nors vietinis turizmas turėtų sumažinti regioninę atskirtį, tačiau nemažina, nes pagrindiniai srautai eina Baltijos jūros ir Druskininkų link. Todėl akivaizdu, kodėl turistų išlaidų balansas didžiausias Klaipėdos ir Alytaus apskrityse, o kitur – praktiškai minusinis. Marijampolės regionas šioje srityje yra paskutinėje vietoje, nes realiai neturi nakvynės vietų. Tai I. Bernotaitė įvardijo kaip bene didžiausią problemą. Pasak jos, ypač tai jaučiama žygių ir kitų masiškesnių renginių metu, kai jų dalyviams tenka miegoti mokyklose ir netgi palapinėse. Galbūt ši problema susidaro ir dėl to, kad nėra matomos deklaruotos nakvynių vietos.

Forumo metu jo dalyviai klausėsi pranešimų apie pasaulines turizmo tendencijas ir jų įtaką Lietuvai, kaip turizmo inovacijos, skaitmeninimas ir investicijos keičia pasaulį, pažymėta, kad informacinės technologijos, internetas šiais laikais propaguojant turizmą, informuojant keliautojus apie lankytinas vietas yra būtinas: „Turizmas be interneto – Lietuva be turistų.“ Kalbėta, kokius neatidėliotinus darbus būtina atlikti skatinant turizmo konkurencingumą.