Penktadienį Šakių kultūros centro galerijoje atidaryta birželį Kudirkos Naumiestyje vykusio tapytojų plenero „Tiesa – Šviesa X“ darbų paroda. Tiesa, nors plenere dalyvavo penki dailininkai, galerijos sienas papuošė trijų iš jų darbai. Daugiausiai buvo galima išvysti plenero organizatoriaus Mindaugo Pauliuko bei plenero senbuvio, dailininko ir poeto Romano Averincevo darbų, taip pat pristatytas ir vilniečio tapytojo, architekto Manto Maziliausko paveikslas.

M. Pauliukas atviras: suorganizavęs pirmąjį plenerą manė, kad jis bus vienintelis eksperimentas, tačiau šią vasarą įvyko jubiliejinis dešimtasis. Bene labiausiai už šio plenero idėjos bei galimybės jame dalyvauti užsikabino atvykėliai dailininkai, nors M. Pauliukas sako, kad apskritai tokius plenerus organizuoti, pradžioje ir iš savo lėšų, yra sunkus, varginantis ir nedėkingas darbas. Visgi dabar jis džiaugiasi nepasidavęs, nes, anot jo, šis pleneras suteikė galimybę įstoti į Dailininkų sąjungą.

Šiais metais pleneras sutapo su didžiaisiais karščiais, galbūt todėl paveiksluose daug spalvų, ekspresijos ir gaivališkumo. Beje, pats M. Pauliukas tuo metu buvo po operacijos, skaudėjo koją, tad apsiribojo kieme užaugusiu bijūnu.

„Daug čia neprivaikščiosi“, – prisimena dailininkas.

Būtent ši gėlė vaizduojama ne viename jo darbe ir galima išvysti ne tik „Bijūnus“, bet ir „Žiedo agoniją“, „Žiedo pilnatvę“, „Žiedo kalvariją“. Tiesa, plenero metu nutapyti darbai, rodos, tikrai paveikti vyravusių orų – ryškūs, tarsi alsuojantys karščiu, šiek tiek kitokie nei įprasti M. Pauliuko kūriniai.

Jei M. Pauliukas plenero metu buvo gana sėslus, tai R. Averincevas, „Tiesoj – Šviesoj“ dalyvaujantis nuo pat pradžių, ir per karščius po miestelį tampė molbertus, dažus, o prieš kelerius metus jis atrado ir neįprastą tapybai vietą – kapines. Apskritai, pasak dailininko, sakralinė tema neišsemiama ir nenusibostanti, jam ypač patinkanti, beje, ir paklausi. Tiesa, jis noriai pasakoja ir apie kitus darbus, tarp kurių dėmesį traukianti „Boksininkė“, kur vaizduojama raudonomis pirštinėmis nuoga moteris, atkurta iš atminties pagal anksčiau tapytą paveikslą.

„Pavykęs, netikėtas, ekspromtu padarytas buvo, tai nusprendžiau, kad ir šiais metais galiu kažką panašaus paanalizuoti. Moters iškeltos raudonos pirštinės idėja labai sena“, – pripažįsta dailininkas ir pradeda pasakoti apie kitą paveikslą – „Futbolininkas“.

Jame – išpuoselėtoje aplinkoje tarsi iš kito pasaulio išlindęs demonas spiria kamuolį.

Be minėtų dailininkų, plenere dalyvavo tapytoja, galeristė Irena Mikuličiūtė (MIKA) ir tapytojas, buvęs ilgametis Kauno dailininkų sąjungos tapytojų sekcijos pirmininkas Gintautas Vaičys (abu iš Kauno).

Su parodos atidarymu kolegas sveikinusi kraštietė dailininkė Lolita Rūgytė dėkojo už į ganą ramų rajono kultūrinį gyvenimą įneštas spalvas ir šarmą. Sveikinimo žodžius abiem parodos autoriams skyrė ir savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Aurelija Papievienė. Patys dailininkai džiaugėsi galimybe savo darbus vėl eksponuoti Šakių kultūros centre, su kuriuo bendradarbiauja visus dešimt metų, tik jį renovuojant teko daryti pertrauką.

„Dabar vėl tarsi sugrįžome į savo pradžios uostą“, – draugyste su kultūros centru džiaugėsi plenero kuratorius M. Pauliukas.