„Lietuva suomių rašytojai tapo antrąja meile, antrąja tėvyne“, – įžanginiame žodyje teigia istorijos mokytoja Gražina Kazarian.

 

Ji pasakojo, kad, atplaukę garlaiviu iš Kauno į Plokščius, jauna suomių pora – M. Talvio ir jos vyras J. J. Mikklola – lankydavosi Petro Kriaučiūno namuose, kuriuose dažnai svečiuodavosi žymiausi Europos kalbininkai, lietuvių tautinio atgimimo veikėjai. Taip vieną 1893m. dieną Kriaučiūnų namuose susipažino du jauni žmonės – suomė M. Talvio ir Vincas Kudirka.

Dvi nuostabias vasaras M. Talvio praleido Plokščiuose. Jos vyras rašė: „Žmona klausėsi moterų dainų, užrašinėjo melodijas ir pati dainavo. Ponia Kriaučiūnienė ir samdinė Agota, jauna graži lietuvaitė, mokė lietuvių kalbos mano žmoną...“

Kartu su Kriaučiūniene M. Talvio ėjo į visai naują bažnyčią, svečiuodavosi klebonijoje. Po pažinčių su žmonėmis, po pasivaikščiojimų Vaiguvos upelio pakrantėmis jos raštuose tarsi gyvi išliko to meto Plokščių žmonės, gamtos vaizdai, regimi nuo bažnyčios kalno, gėlių darželiai, namai, drabužiai. Bet daugiausia dėmesio jos kūryboje skirta V. Kudirkai.

Į Plokščius M. Talvio daugiau nebeatvyko, bet nepamiršo čia praleisto laiko ir sutiktų žmonių. Žinojo, kad Kriaučiūno sodyba išnyko – namas išardytas ir perstatytas miestelio centre. Ji laiškuose bičiuliams į Lietuvą 1936m. rašė, kad prie sodybos ąžuolo reikia prikalti atminimo lentą P. Kriaučiūnui. Ši mintis įgyvendinta tik XX a. pabaigoje.

Plokščių mokykloje-daugiafunkciame centre periodiškai vyksta Lietuvos-Suomijos moksliniai- kultūriniai seminarai. Atvyksta mokslininkai, menininkai, ambasadoriai. Plokščiuose užsimezgusi kelių žmonių draugystė tapo dviejų valstybių įvairialypiu bendravimu.

Gruodžio 9 d. vykusios popietės metu 8 klasės moksleivės pristatė įdomių faktų apie Suomijos valstybę, o Plokščių mėgėjų teatras suvaidino trumpą vaizdelį iš XIX a. gyvenimo Kriaučiūnų namuose.

„Draugo“ inf.