Po Kudirkos Naumiestį ir Gelgaudiškį – pėsčiomis

zygis kn 15
Gausus būrys žygeivių, tarp kurių šauliai, pasieniečiai ir pavieniai žygiavimo entuziastai, Kovo 11-ąją pasitiko Kudirkos Naumiestyje. Per daugiau nei tris valandas įveikė 15 kilometrų trasą, aplankė žymias šio krašto vietas. V. Venslovaičio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Kudirkos Naumiesčio bendruomenė Kovo 11-ąją paminėjo žygiu. Daugiau nei 70 žygeivių įveikė 15 kilometrų trasą, aplankė žymias šio krašto vietas, o organizatoriai visus dalyvius pavaišino žuviene. Tuo tarpu Šakių visuomenės sveikatos biuras pakvietė į šeimų žygį Gelgaudiškyje.

Pėsčiųjų žygio, skirto Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai Kudirkos Naumiestyje paminėti, organizatoriai kultūros centras ir Kudirkos Naumiesčio 410-oji šaulių kuopa kartu su kitomis miesto įstaigomis šiemet Kovo 11-ąją pakvietė švęsti kitaip. Devintą valandą ryto startavęs gausus būrys žygeivių: Kudirkos Naumiesčio, Sintautų, „Varpo“ mokyklos, Šakių „Žiburio“ gimnazijos šauliai, pasieniečiai, pavieniai asmenys – pirmiausiai pasuko prie Vytauto Didžiojo paminklo, esančio miesto pakraštyje, netoli tilto per Širvintą. Iš čia Širvintos taku žygio dalyviai atėjo prie didžiojo varpininko V. Kudirkos kapo Kudirkos Naumiesčio kapinėse. Toliau žygio trasa driekėsi pašešupiais iki Kubilėlių kaimo, kur Jono Jablonskio gimtinės vietą šiandien ženklina 1974 m. atidengtas paminklinis akmuo, pro Būblelių kaimą, Baltkalnį. Stabtelėję prie V. Kudirkos paminklo Varpo aikštėje ir padėję gėlių, žygeiviai sugrįžo ten, iš kur startavo – prie Kudirkos Naumiesčio kultūros centro.

Pirmieji dalyviai, sėkmingai įveikę trasą, pasirodė po daugiau nei trijų valandų žygiavimo. Kalbintos seserys, naumiestietės Aušra ir Aistė Jankauskaitės prisipažino, kad yra šios veiklos entuziastės, kad žygyje sunku nebuvo, juolab kad kartu žygiavo ir gera kompanija.

Šakietis Audrius Ažukas, žygiavęs su šeima, pasidžiaugė puikiu oru, tvirtino, kad rytinis šaltukas ir įšalusi dirva neleido klimpti kojoms. Geromis emocijomis po žygio džiaugėsi Lukšių V. Grybo gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Alina Staniulienė su dukra Guste.

„Tai ne pirmas mano žygis. Dukrai pirmas. Sužinojom ir naujų dalykų, pavyzdžiui, apie Jablonskio gimtinę. Pats žygio maršrutas gražus, kai reikėjo grįžti pašešupiais“, – įspūdžiais dalijosi A. Staniulienė.

Prie žygio organizavimo prisidėjo ir jame dalyvavo Kudirkos Naumiesčio pasienio užkarda. Jos vadas Darius Martinkevičius žygiavo su sutuoktine Lilija ir aštuonmečiu sūnumi Nojumi.

„Šiandien nuotaikos čia gana šventinės. Kovo 11-oji svarbi Lietuvai ir mano šeimai diena. Džiugu, kad visuomenė tokiu įtemptu laikotarpiu sugeba susirinkti kartu, praleisti laiką, pabendrauti, prisiminti istorijos vingius, o kartu palaikyti Ukrainos tautą“, – kalbėjo D. Martinkevičius.

Kudirkos Naumiesčio 410-osios šaulių kuopos vadas Antanas Varankovas, žygio vedlys, neslėpė – visi šiandien gyvena su nerimu.

„Tačiau į ateitį žiūrim su viltim, o iš praeities stiprybės semiamės. Šiandien praeidami pro Vytautui Didžiajam, partizanams skirtus paminklus turėjome progą pamąstyti. Nors nuolat galvoji apie įvykius Ukrainoje ir pasaulyje, bet šiandien nuotaikos yra šventinės“, – po žygio kalbėjo A. Varankovas.

Pasveikinusi žygeivius, renginio globėja Seimo narė Irena Haase, pati įveikusi visą trasą, padėkas įteikė jauniausiems ir vyriausiems žygeiviams: aštuonmečiams Matui Dainiui ir N. Martinkevičiui bei vyriausiems Vidui Venslovaičiui ir Daliai Tamošaitienei. Šįkart jis žygiavo su dukra Asta ir pasakojo, kad stengiasi dalyvauti visuose rajone rengiamuose žygiuose, o ilgiausia įveikta trasa – 20 kilometrų.

Padėkas organizatoriai įteikė visiems žygio dalyviams, o grįžus į starto vietą laukė didžiulis puodas ką tik lukšiečio Gintaro Korsako išvirtos gardžios žuvienės.

Kovo 11-ąją žygiuodamas pasitiko Šakių visuomenės sveikatos biuras. Gelgaudiškyje surengtame žygyje dalyvauti panoro apie 50 žygeivių, tiesa, daugiausiai iš Kauno. Žygeiviai, tarp kurių daugiausiai vaikai, sėkmingai įveikė keturių kilometrų trasą.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.