Bando apčiuopti reiškinių esmę bei savo buvimo prasmę

kriauciunaite
Rankų darbo popieriaus meistrė Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė (stovi dešinėje) šios technikos paslapčių mokė ir kiduliečius. Kidulių dvaro nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Kidulių dvare veikia žinomos grafikės ir rankų darbo popieriaus meistrės Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės kūrybos paroda „Kintantis laikas“. Keletą metų Kiduliuose gyvenusios E. K. Kriaučiūnaitės paroda skirta dailininkės kūrybinės veiklos 55-mečiui paminėti.

Gimusi tolimoje Argentinoje, paauglystėje kartu su tėvais atvykusi į Lietuvą, E. K. Kriaučiūnaitė čia baigė grafikos studijas. Po 1994 m. kelionės Argentinon ir apsilankymo garsaus autorinio popieriaus kūrėjo Richardo Crivelli dirbtuvėje menininkei atsivėrė naujos kūrybinės interpretacijos erdvės, o rankų darbo popierius tapo pagrindu beveik visiems sumanymams.

Kai Elvyrai suėjo 14m., merginos tėvai nusprendė grįžti į Lietuvą. Buvo 1956-ieji. Šeima apsigyveno Kiduliuose. E. K. Kriaučiūnaitė pasakoja, kad tuomet grįžti skatino ir tai, kad jos tėvas negalavo, buvo po operacijos. Jam norėjosi numirti Lietuvoje. O ir mama visą gyvenimą buvusi didelė patriotė. Tiesa, pasak pašnekovės, Kiduliuose jie buvo tiesiog apgyvendinti.

„Prieš išvažiuodamas gyventi į Argentiną Lietuvoje tėtis buvo savanoris šaulys. Grįžus mūsų šeimai neleido įsikurti didžiuosiuose miestuose. Davė pasirinkti Anykščius ar Kidulius. Kadangi Vilkaviškyje buvo tėvelių giminių, sutiko apsigyventi Kiduliuose. Gyvenom net keliose vietose, paskiausiai gyvenom Kidulių dvaro pastatuose, kumetyne. Kiduliuose gyvenom apie devynerius metus. Tiesa, aš Kiduliuose praleidau vos porą metų, savo noru išvykau į mokyklą-internatą Kaune, vėliau įstojau ir baigiau tuometį Vilniaus dailės institutą, likau gyventi sostinėje. Į Kidulius atvažiuodavau tik per atostogas, – prisiminimais dalinosi E. K. Kriaučiūnaitė. – Kiduliai buvo užkampis. Ir Lietuva man tuomet nepatiko, negalėjau jos priimti po didelio Buenos Airės miesto. Visai ne apie tokią Lietuvą mama kalbėjo. Tėvai į Argentiną atvyko dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, jie Lietuvą prisiminė kitokią, o grįžo į tarybinę...“

Viešnia pasidžiaugė, kad Kiduliai šiandien pasikeitę, išgražėję, beje, menininkė ir anksčiau čia ir Gelgaudiškyje yra surengusi parodas.

80-metė dailininkė meninio popieriaus kūrimo procesą apibūdina taip: „Kai rankų darbo popierius atėjo į mano gyvenimą, popierius nustojo buvęs tik pasyviu elementu, ant kurio piešiama ar spausdinama. Jau beveik tris dešimtmečius jis yra svarbus mano kūrybos veiksnys, savotiškas gyvenimo būdas. Savo darbais bandau apčiuopti kai kurių reiškinių esmę bei savo buvimo prasmę. Siekiu darnos. Bent dalele noriu prisidėti prie gamtos išsaugojimo.“

Sukauptas žinias ir patirtį E. K. Kriaučiūnaitė noriai perduoda kolegoms: rengia kasmetinius vasaros plenerus Meteliuose, yra subūrusi dailininkus į kūrybines stovyklas Perlojoje, rengia personalines bei grupines parodas, yra pelniusi ne vieną garbų apdovanojimą. Tik šios menininkės kūrybingumo ir pastangų dėka autorinis rankų darbo popierius paplito Lietuvoje.

Kiduliuose parodoje „Kintantis laikas“ eksponuojami pastarųjų penkerių metų kūriniai, apibendrinantys E. K. Kriaučiūnaitės kūrybinės veiklos sukaktį. Tai ir grafika, ir tapyba ant rankų darbo popieriaus, ir erdviniai autorinio rankų darbo popieriaus objektai.

Parodos atidarymo metu taip pat buvo pristatytas E. K. Kriaučiūnaitės kūrybos retrospektyvai skirtas leidinys „Kintantis laikas“, kur pirmąkart bandoma aprėpti gausią E. K. Kriaučiūnaitės kūrybą, atspindėti, kaip per laiką ji keitėsi. Parodos atidarymo dieną E. K. Kriaučiūnaitė ne tik supažindino su meninio popieriaus paslaptimis, bet ir vedė edukacinę pamoką.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar pritariate šaukimui į karinę tarnybą iš karto po mokyklos?

klausimelis 06 21Albinas iš Staliorių:

Pritariu, savo pareigą kiekvienas turi atlikti. Tarnybos metu vyrukai suvyriškės, išmoks priimti rimtus sprendimus. Merginos tegul savanoriškai eina, ne koks Izraelis čia. Pats buvau kariuomenėje, patirtys, žinoma, visokios, bet šiaip į pliusą. Tiems, kurie abejoja, ar verta į šauktinius investuoti, vertėtų susimąstyti, kiek kainuoja profesionalios kariuomenės išlaikymas. Be to, jei atsitinka taip, kaip Ukrainoje, tai ką – negi tuos vaikus, kurie nieko iš viso nemoka, siųsti?

klausimelis 06 21 2

Audronė iš Veršių:

Nepritariu. Galvoju, kad reiktų jaunuoliams leisti pasimokyti, be to, nepatinka man prievarta. Lygiai tas pats su merginomis, jei tik pačios nori – valio. Pati tarnyba tikrai naudinga, reikalinga disciplinos ugdymui, o ir kitokia patirtis visada į gera. Jei būtų karas, manau, būtų visokių – ir tokių, kurie eitų tėvynę ginti, ir tokių, kurie bėgtų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.