Didžiausia dovana – į gyvenimą išleisti sąžiningus, pareigingus ir dorus vaikus

Už atsakingumą ir įkvepiantį pavyzdį šeštadienį, Motinos dienos išvakarėse, Prezidentūroje buvo apdovanotos 44 mamos ir septynios globėjos. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė ir mūsų rajono šeimynos mamai Dalytei Jasukynienei iš Bliuviškių. R. Dačkaus nuotr.

Jau tapo tradicija, kad Motinos dienos proga mamos ir močiutės sulaukia ne tik savo vaikų ir anūkų, bet ir Prezidento dėmesio. Šeštadienį Gitanas Nausėda pasveikino ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo daugiavaikes mamas ir globėjas iš įvairių šalies regionų. Tarp jų ir mūsų rajono šeimynos mamą Dalytę Jasukynienę iš Bliuviškių, kuriai ši Motinos diena buvo tikrai neeilinė, nes pirmadienį ji sulaukė dar ir rajono savivaldybės bei seniūnijos atstovų vizito.

Sužinojusi, kad bus nominuota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojimui, D. Jasukynienė teigė pasijutusi labai nejaukiai, nes kažkokia išskirtine mama tikrai nesijaučia. Tiesa, sako jaudinosi ir tada, kai socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė įteikė jai „Gerumo žvaigždę“ – aukščiausią ministerijos apdovanojimą už ypatingus nuopelnus socialinės apsaugos ir darbo srityje.

„Nesitikėjau tokio dėmesio, nes man, kaip ir kiekvienai mamai, geriausia dovana – į gyvenimą išleisti sąžiningi, pareigingi ir dori vaikai“, – tvirtino šeimynos mama, užauginusi ir sugrįžtant laukianti daugiau kaip 30 vaikų.

Šiuo metu D. Jasukynienės šeimynoje namus atrado septyni vaikai, o buvo toks laikotarpis, kai augo net 15 mažylių. Paklausta, kaip apsisprendė savo šeimoje priglausti be tėvų globos likusius vaikus, globėja atviravo, kad labai norėjo dalintis meile. Šiam žingsniui ją pastūmėjo noras panešioti, priglausti ligoninėse paliktus kūdikius. Ligoninėse tekdavo lankytis praktikų metu, kai mokėsi tuometinėje Kapsuko Onos Sukackienės pedagoginėje muzikos mokykloje, kur įgijo ikimokyklinių įstaigų auklėtojos kvalifikaciją.

jasukyniene nauseda2R. Dačkaus nuotr. (LR Prezidento kanceliarija)

„Buvo toks jausmas iš vidaus, kad turiu padėti kitiems, kad gyvenimas nebūtų tuščias, prabėgęs veltui. Galbūt tai atėjo ir iš tėvelių, kurie po karo taip pat padėjo atsistot ant kojų daugeliui žmonių“, – kalbėjo Dalytė, prisiminusi, kad jų didelėje senoje sodyboje susirinkdavo daug vaikų, kai atvykdavo paviešėti giminaičiai su savo atžalomis, tad ji nuo mažens buvo pripratusi, jog jų namai visada buvo pilni šurmulio ir žmonių.

Pasak jos, savaime vietoj vieno broliuko savo sūnui Pauliui iš vaikų globos namų ji parvežė tris vaikučius – sesytę ir du broliukus, o vėliau ir dar du berniukus, kuriuos pagimdė, bet neaugino ta pati mama. Taip Jasukynų šeimoje atsirado penki globojami vaikučiai ir Dalytė dirbti į Sintautų vaikų darželį negrįžo.

Nors šeimyną D. Jasukynienė įsteigė 2009 m. ir šiemet skaičiuoja 15-us metus, pirmieji jos žingsniai šioje srityje prasidėjo nuo 2002-ųjų. Per 22-ejus metus ji namų šilumą suteikė net 32 vaikams. Jauniausiam vaikui, kuris atėjo į šeimyną, buvo dvi savaitės. Po kurio laiko jis buvo sugrąžintas mamai. Vyriausias buvo septintokas.

Šiandien jos užauginti vaikai baigę mokslus ir išsibarstę kas kur – vieni gyvena Kaune, Marijampolėje, Gelgaudiškyje, Panevėžyje, kiti – Danijoje. Dalytė teigė bendravimo nenutraukusi ir su tais, kurie sugrįžo į savo biologines šeimas, nes vis tiek rūpi, kokia jų sveikata, kaip jiems sekasi.

Paklausta, kada buvo sunkiausia, globėja prisipažino, kad jai labai sunkūs buvo 2018-ieji, kuriuos pavadino netekčių metais, nes išėjo mama, kuri labai padėjo prižiūrėti vaikus, o po keleto mėnesių palaidojo ir vyrą. Dalytė pasakojo, kad turėjo pati būti labai tvirta – reikėjo padėti vaikams močiutės ir tėvelio netektį išgedėti.

„Mano misija su jų išėjimu nesibaigė. Aš negaliu susirgt, numirt, turiu užaugint vaikus. Dar negaliu gyventi sau, nes viskam savas laikas“, – tvirtino moteris, džiaugdamasi, kad jai labai padeda tais pačiais metais iš kariuomenės grįžęs sūnus Paulius, tapęs jos dešiniąja ranka, nes genda ir automobiliai, ir buitinė technika, ir kompiuteriai, tad be jo šeimyna neišsiverstų.

Pasak globėjos, vaikai atėję į šeimyną ją vadina mama, tad ji jaučiasi labai laiminga, turėdama su jais tokį stiprų ryšį. Paklausta, ar jei eitų sugrįžti atgal, ji rinktųsi tą patį kelią, D. Jasukynienė teigė nė akimirkai nesuabejotų, tik galbūt daug anksčiau imtųsi globos, kad galėtų daugiau vaikų suteikti jaukius namus ir atiduoti savo meilę.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate seimūno G. Surplio idėją liepos pirmąjį šeštadienį paskelbti Giminių diena?

klausimelis 06 11Irena iš Lukšių:

Manau, kad tolstančius giminaičius vargu ar kas begali suartinti, bet gal į naudą būtų. Galbūt pirmais metais ir neprigytų, bet ilgainiui taptų sava, žmonės kaip per kokias Jonines susieitų. Dabar tikrai daromės kaip robotukai – bėgi, bėgi... Pas mus aplinkoje silpnėja giminių ryšiai, net nežinau, kas dėl to kaltas, gal kompiuteriai, naujos technologijos. Žmonės pavargę, kažkas tikrai ne taip darosi. 

klausimelis 06 11 2

Antanas iš Šakių:

Teigiamai, šventės visada smagu. Nežinau, kaip ji galėtų būti švenčiama, manau, nuo giminių skaičiaus priklauso – turiu draugų, kur daug giminių, jie užsisako sodybas, šventė ne vienos dienos išeina. Aš nelabai daug giminių turiu, mažame rate išsitenkam, o ir šiaip, senas jau, nelabai kam įdomus... Manau, tokios progos gali svarbiomis tapti. Anksčiau kitaip būdavo, o dabar žmonės tolsta, kraustosi į užsienį jaunimas. Liūdna labai dėl to.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.