Sausio 16 d. pasitiktas jau 26-asis Sintautų kalendorius, kuriame pristatomos miestelio įstaigos, prisiminta, kokie buvo praėję metai, atsigręžta į šio krašto istoriją, pasidalinta šių dienų aktualijomis, pasveikinti šiemet jubiliejus ar gimtadienius švenčiantys sintautiškiai. Ir, kaip sako kalendoriaus sudarytojas Vitas Girdauskas, šiųmetiniame kalendoriuje gausiai užderėjo poezijos.
Gausiai susirinkusius į Sintautų kultūros salę sintautiškius ir aplinkinių kaimų gyventojus pasveikinusios renginio vedėjos – kultūrinių renginių organizatorė Rūta Bučinskaitė-Janulaitienė ir bibliotekininkė Jolanta Murauskienė – šmaikštavo, kad sintautiškiams Naujieji metai prasideda ne sausio 1-ąją, o tik tada, kai rankose laiko Sintautų kalendorių.
Pakviestas žodį tarti kalendoriaus sudarytojas V. Girdauskas kalbėjo, kad kalendorius kasmet dienos šviesą išvysta tik pačių sintautiečių dėka, kurie rašo straipsnius, kalendorius yra ir pačių skaitytojų finansuojamas. Jis paminėjo, kad šiemet prie kalendoriaus išleidimo rankas pridėjo net 32 autoriai, kalendoriuje 38 atskiri jų straipsniai.
„Kuo šiemetinis kalendorius skiriasi nuo ankstesnių? Gausiai užderėjo poezijos. Net 16 poetų pristato 26 eilėraščius. Atsisakėm mirties jubiliejų paminėjimo, daugumos neapvalių jubiliejų. Atsirado rubrika „Sintautybė“, kuriame rasite minčių apie šiandienos aktualijas“, – trumpai kalendorių apžvelgė V. Girdauskas.
Sintautų kalendoriui medžiagą parengė 32 autoriai, net 16 poetų pristato 26 eilėraščius, dauguma jų dalyvavo ir leidinio pristatyme. D. Pavalkio nuotr.
Jis dar paminėjo vieną svarbų momentą. Dar pernai kilo mintis ant poeto, mokytojo Juozo Pavalkio kapo Sintautų kapinėse pastatyti atminimo ženklą. Žengti ir pirmieji žingsniai – skulptorius Lukas Šiupininskas sukūrė paminklo maketą, kuris ir puošia kalendoriaus nugarinį viršelį.
„Maketas sukurtas, dabar belieka visiems galvoti, kad idėja virstų kūnu. Kviečiu prisidėti pastatant ant kapo atminimo ženklą tragiškos lemties sintautiečiui poetui J. Pavalkiui. Dėkoju, kad esate, kad skaitote“, – kalbėjo V. Girdauskas.
O kalendoriaus viršelį puošia Ievos Varoneckytės ir Ramūno Vaicekausko ant Sintautų vaikų darželio sienos sukurtos freskos „Gyvybės medis“ nuotrauka.
Renginio vedėjos pakvietė pakeliauti per metų mėnesius. Štai sausio 13-ąją gimė Veršių kaimo šviesuolis Albinas Tarnauskas, kuris atšventė 90-ąjį gimtadienį.
„Gimiau Smetonos laikais, pragyvenau žiaurias karo audras, pokarį. Gyvenimas buvo nelengvas. Bet šiandien turime Laisvę. O gimtadienio proga parašiau eilėraštį – apie save, – kalbėjo A. Tarnauskas ir skaitė poeziją: – „Taip nesulaikomai greitai mums dienos lyg upeliai teka. / Vėl užverčiau aš amžiaus knygos pageltusį dar vieną lapą...“
Šiemet garbingą 95-erių sukaktį švęs poetė Genovaitė Plaušinaitienė-Neverauskaitė, o 50-metį – Sintautų metraštininku vadinamas Kastytis Turevičius, kuriam patinka fotografuoti Sintautų miestelį, gamtą. Kastytis turi ne ką mažesnę aistrą muzikai: groja elektriniais vargonėliais. Kalendoriaus puslapiuose ir daugiau svarbių įvykių: Sintautų bibliotekai – 120 metų, prieš 65-erius metus įkurtas Sintautų mokyklos muziejus.
60-metį švenčiantį sintautiškį Raimondą Daniliauską, kuris į Sintautus koją įkėlė daugiau nei prieš 30 metų, kraštiečiai vadina žmogumi su dešimt kepurių, mat jis ir ūkininkas, matininkas, zanavykų krašto istorikas, visuomenininkas, keliautojas, aišku, ir puikus šeimos žmogus.
„Noriu padėkoti kalendoriaus sudarytojui Vitui – nesustok. O mes visi čia susirinkę pasižadame kitais metais kalendoriui po vieną puslapį parašyti“, – kalbėjo R. Daniliauskas.
O štai 1995 m. rugpjūčio 26 d. buvo konsekruota naujai atstatyta Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Šiemet bus minimas bažnyčios atstatymo 30-metis. 1990 m. prelato Antano Maskeliūno iniciatyva buvo pradėti bažnyčios atstatymo darbai. Apie šventovės atgimimą mintimis pasidalino Šakių dekanas kanauninkas Donatas Jasulaitis, tuomet prieš 30 metų pradėjęs kunigauti Kudirkos Naumiesčio parapijoje.
„Kartą nuvykęs į Sintautus, prelatą A. Maskeliūną pamačiau šventoriuje vaikščiojantį su čebatais, apsirengusį sibirietiška vatinuke. Pamatęs bažnyčios griuvėsius supratau, kokie darbai ir rūpesčiai laukia. Ir dažnai matydavau jį vaikščiojantį apie pradėtą atstatyti bažnyčią, nes darbai kartais sustodavo. Matau – rožančius rankose. Reikėjo matyti kunigo prelato akis prieš 30 metų šventinant atstatytą Sintautų bažnyčią – akys spinduliavo laime, kaip ir daugelio parapijiečių akys. Prelatas A. Maskeliūnas mums, jaunesniems kunigams, buvo didelis autoritetas“, – prisiminimais dalijosi kanauninkas.
Sintautų stebuklu bažnyčios atstatymą pavadinusi žurnalistė Giedrimė Didžiapetrienė pasakojo, kad, jai atvykus į Sintautus, buvo didžiulis sopulys matyti bažnyčios griuvėsius.
„Kad Maskva leistų prikelti naujam gyvenimui bažnyčią buvo nueitas ilgas kelias. Tuometinio Sintautų parapijos klebono A. Maskeliūno, visų tikinčiųjų maldos buvo išgirstos. Žmonės buvo susitelkę ir dosnūs. Sintautų bažnyčia buvo pirmoji Nepriklausomybės pradžioje atstatyta bažnyčia“, – kalbėjo G. Didžiapetrienė.
Kalendoriaus apžvalgą lydėjo Sintautų folkloro ansamblio „Santaka“ ir jo vadovės Jūratės Navickienės atliekamos dainos pagal sintautiškių kūrybą bei Giedrės Murauskaitės pianino garsai.
Eduardas iš Griškabūdžio:
