Prieš savaitę turėjęs įvykti Lolitos Rūgytės fotografijų ir tapybos parodos „Vieno lango istorija ir juodai baltos mintys“ atidarymas, deja, buvo atšauktas dėl autorę užklupusio ūmaus viruso. Tačiau paroda atvira visiems, kas nori pamatyti kiek kitokią šios kūrėjos pusę.
„Savo kambario stoglangį fotografavau maždaug penkiolika metų žiemos metu, kai tais retais atvejais jį padengdavo sniegas ar šerkšnas. Tuoj pat tirpstantį paveikslą pavykdavo užfiksuoti tik tada, jei tuo momentu esi toje patalpoje“, – pasakoja Lolita ir neslepia susižavėjimo gamtos sukuriamais paveikslais, kurie spontaniškai ją įtraukdavo į kūrybinį procesą. Taip, atrodo, visai paprastai langas tapo istorijas apie gamtos virsmą, laikiną grožį, nuolat kintantį pasaulį pasakojančiu objektu. Autorė apgailestauja, kad globalinis atšilimas, naujos technologijos statant namus ir didinant langų sandarumą iš gamtos lyg ir pavagia galimybę sukurti tuos momentinius žiemiškus šedevrus.
Kita parodos dalis atskleidžia achromatinės tapybos subtilybes. Impulsą jai Lolita pasigavo dalyvaudama Dailininkų sąjungos projekte „Juoda – balta“.
„Pabandžiau prisiminti dar studijų laikais ieškotų daugybės pilkų atspalvių tapant natiurmortą, peizažą ar kompozicijas įvairiomis temomis“, – sako dailininkė paveikslams pasirinkusi taip pat žiemiškąjį laikotarpį su jam būdingomis nuotaikomis ir spalvomis.
Gamta žiemą, sako Lolita, tarsi pati mus panardina į kontrastingą pojūtį, lieka tik pilkai šalti ir šilti atspalviai bei, kaip pamėgta vadinti, cepelininis dangus. Darbuose rasime užuominų į žmogaus jausmų pasaulį, galbūt išgirsime kvietimą atrasti savo užslėptas pilkąsias zonas – juk gražiai gali suskambėti ir žiemiški tonai.
„Šioje parodoje kviečiu iš naujo atrasti gamtos, savęs ir meninės kūrybos harmoniją, kur fotografija ir tapyba papildo viena kitą“, – kalba Lolita.
Paroda Šakių kultūros centre veiks iki kovo 1 dienos.
Eduardas iš Griškabūdžio:
