Asta GVILDIENĖ

Rugpjūčio 30 dieną Šakių viešosios bibliotekos „Žiemos sodo“ galerijoje po ilgo laukimo pagaliau buvo pristatyta šakiečio Gintauto Bendoraičio tapybos darbų paroda „Vienkiemis“, kurią menininkas pervadino „Vieniškiemiu“. Vienišas, bet ne vienas. Septyniuose jo paveiksluose nėra jokio liūdesio. Iš jų sklinda kažkokia neapsakoma šviesa, šiluma ir ramybė.

Nuotr. Meno suvokimą paveldėjęs su genais G.Bendoraitis patikino, kad tapyti pagal užsakymą niekada negalėjo – turi ateiti įkvėpimas.

Pasak G.Bendoraičio, tapyti jis pradėjo nuo mažų dienų. „Matyt, meno suvokimą gavau iš savo giminės su genais. Abu tėveliai buvo labai nagingi ir darbštūs žmonės, o senelis turėjo polinkį tapyti. Jis buvo geras karikatūristas. Nežinia, kaip būtų pasibaigęs šis jo pomėgis po caro karikatūros nutapymo, jei ne prasidėjęs revoliucinis judėjimas ir sumaištis, - pasakojo šakietis. – Pirmieji mano piešiniai buvo plakatų kopijos. Būdamas septintoje klasėje už jas uždirbau savo pirmąjį honorarą. Baigęs mokyklą įstojau studijuoti į tuometinį Valstybinį dailės institutą Vilniuje, tik gaila, kad jo nepabaigiau...“

 
Tai ne pirmoji ir tikimasi ne paskutinė po ilgo laiko tarpo vėl dienos šviesą išvydusi G.Bendoraičio tapybos darbų paroda.  Anksčiau jis dažnai dalyvavo rajoninėse ir respublikinėse liaudies meno parodose, suruošė keletą savo personalinių tapybos darbų ekspozicijų Šakių kultūros centro ir „Varpo“ vidurinės mokyklos patalpose. O po to kuriam laikui dingo. Šiandieninė paroda, kurią, pasak autoriaus, jau reikėtų ir nukabinti, buvo labai ilgai laukta jo buvusių bendradarbių – bibliotekos darbuotojų. Bibliotekoje eksponuojami septyni patys naujausi ant drobės nutapyti paveikslai. „Tik pavadinimas „Vienkiemis“ ne visai atitinka paveikslų dvasią ir tai, ką norėjau šiais darbais pasakyti, - tikino G.Bendoraitis. – Gyvenimas šiandien toks sudėtingas ir komplikuotas, kad, norint išlikti žmogumi, reikia atsiriboti nuo išorinio pasaulio įtakos „vieniškiemyje“, kur gamta ir ramybė, kur ateina įkvėpimas. Juo labiau, kad niekada negalėjau tapyti pagal užsakymą. Čia neina atsikelti ir dirbti kaip darbe. Taip nieko neišeina.“

Kolegos iš Šakių „Varpo vidurinės mokyklos, kur G.Bendoraitis šiandien dirba direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, patikino, kad ta ramybė ir šiluma, kuri sklinda nuo Gintauto tapytų darbų, visada sklinda ir nuo jo paties. Gal todėl menininko pasveikinti susirinko nemažas būrys artimųjų, draugų, buvusių ir esamų bendradarbių bei tiesiog meną mylinčių šakiečių. Ir visi tvirtino, kad nuo jo paveikslų spalvų žaismo sklinda kažkokia neapsakoma šviesa, įsiskverbianti į  kiekvieno širdį... Lyg saulė sušildo nuo gyvenimo rūpesčių sužvarbusią sielą...