
Popiežius Benediktas XVI šiuos metus visuotinėje Bažnyčioje paskelbė Tikėjimo metais, kurių metu vyks nenutrūkstama Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Pasak Šakių Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios klebono Sigito Matusevičiaus, taip skatinamos iniciatyvos, padedančios atgaivinti tikėjimo karštį ir „veidas į veidą“ susitikti su Viešpačiu. Vasario 3 dieną visus rajono gyventojus jis kviečia į 24 valandas besitęsiančią Švenčiausiojo Sakramento adoraciją.
Nuotr. „Tikėjimo metai skirti asmeniniam susitikimui su Jėzumi, o tai įvyksta per Eucharistiją“, - kalbėjo kunigas S. Matusevičius.
Per visus Tikėjimo metus kiekvieną dieną vis kitoje Lietuvos bažnyčioje vyks nuolatinė, 24 valandas besitęsianti Švenčiausiojo Sakramento adoracija nenutrūkstama maldos grandine apjuosianti visą šalį. Vilkaviškio vyskupijoje ji prasidės sausio 23 dieną Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje. Šakių Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje Švenčiausiojo Sakramento adoracija vyks nuo vasario 3 dienos 8 val., per naktį, iki vasario 4 dienos 8 val. Visi rajono tikintieji kviečiami atvykti ir dalyvauti šioje ypatingoje maldoje šeimomis, kartu su vaikais, kaimynais, artimaisiais. Informuojame, kad, neturint galimybės atvykti, ar po adoracijos saugiai sugrįžti į namus, reikia kreiptis į Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigus, kurie organizuos jūsų kelionę į bažnyčią ar iš jos. „Kai žmogus asmeniškai kalba Viešpačiui ir šis jam atsako, jo gyvenime netrukus pradeda matytis vaisiai, veide tarsi atsispindi tai, kad jis yra kalbėjęsis su Viešpačiu maldoje. Tai atpažįstama iš jo viltingo žvilgsnio į kitą žmogų ir pasaulį, iš jo elgesio ir žodžių, iš jo atsigręžimo į Dievo veidą“, - kalbėjo kunigas S.Matusevičius, pabrėždamas, kad adoracija yra tarsi Šv.Mišių pratęsimas.
Melsdamiesi prieš tabernakulį – pačią švenčiausią vietą katalikų bažnyčios altoriaus viduryje, skirtą eucharistijai (ostijai) laikyti– stipriname savo asmeninį tikėjimą į Viešpatį. Popiežius Jonas Paulius II kalbėjo: „Krikščionybė turi išsiskirti „maldos menu“, todėl turi rastis poreikis kupinam meilės ilgesnį laiką pasilikti priešais Švenčiausiajame Sakramente esantį Kristų, su Juo dvasiškai kalbantis ir tyliai adoruojant.“ Prisiminkime Šv.Arso klebono pasakojimą apie parapijietį valandų valandas klūpojusį prieš Eucharistijoje įsikūnijusį Jėzų. Kai dvasininkas paklausė, ką šis taip ilgai veikia? Žmogus atsakė: „Nieko ypatingo. Jis žiūri į mane, o aš žiūriu į Jį. Prie tabernakulio gali prisiartinti toks, koks esi. Neslėpdamas savo baimių, nerimo, netikrumo, išsiblaškymo, lūkesčių ir išdavysčių. Į visa tai gaunu stulbinantį atsakymą: „Aš esu čia!“. Jei sakau, kad esu paskendęs nežinioje, neturiu į ką atsiremti... Mane paguodžia: „Aš esu čia!“. Jei klausiu, kokį sprendimą priimti, kaip pasielgti sudėtingoje situacijoje...“ Girdžiu atsakymą: „Aš esu čia!“
Tikėjimo metai – tai iššūkis kiekvienam žmogui, kvietimas susimąstyti, ką reiškia tikėjimas man asmeniškai. Kokios mano tikėjimo šaknys? Ar mano tikėjimas duoda vaisius kasdienybėje? Ar padeda man spręsti iškilusias problemas, matyti ne vien savo, bet ir šalia esančių poreikius ir į juos tinkamai atsiliepti? Tikintiesiems tai bus paskata atnaujinti tikėjimą, o netikintiesiems – galimybė pažinti Dievą ir suvokti, jog netikint gyventi - tai tarsi eiti per tamsią naktį, kur labai mažai žiburių.