Praėjusį ketvirtadienį Lukšiuose, Zyplių dvaro centriniuose rūmuose, vyko menininkės Aidos Šešelgienės riešinių parodos atidarymas. Tautodailininkė kukli, savo darbams atsidavusi moteris. Svečius stebino didelio kruopštumo ir kantrybės reikalaujantys jos darbai. Pasak autorės, reikia gerai mokėti megzti, tada galima imtis kurti tokias riešines, kokios jos ir turi būti.

 

 

Moterį nuo penkerių metukų mezgimo meno mokė močiutė. „Keičiasi tik formos – mezginiai, nėriniai, nuo 2002 metų siuvinėju kryželiu“,- teigė A. Šešelgienė.

Aidos Šešelgienės riešinės netikėtai atklydo į Zyplių dvarą. Parodos atidarymas prasidėjo skambia Inesos Bagdanavičienės ir Remigijaus Poderio daina, skirta A. Šešelgienei ir svečiams, susirinkusiems ją pasveikinti.

Visos riešinės išmargintos įvairiais ornamentais įmegztais karoliukais. „Šis darbas yra labai kruopštus, reikalauja labai daug laiko, rankų stiprumo“,- pasakojo autorė. Riešinių magija moterį traukia jau šešeri metai. Pasak autorės, jos ne tik puošia, apsaugo nuo šalčio šaltaisiais metų mėnesiais ir šaltesnėmis vasaros dienomis, bet ir kerinčiais raštais primena mūsų šaknis. „Esu numezgusi daugiau nei šimtą išeiginių porų riešinių. Jos šildo ir puošia ne tik mano, artimųjų ir draugų rankas, bet yra iškeliavusios į JAV , Islandiją, Airiją, Belgiją“,- teigė A. Šešelgienė. Pasak moters, riešinės  - tai vienas iš nedaugelio tautinio kostiumo elementų, puikiai tinkančių prie šiuolaikinių drabužių bei atrodančių madingai ir puošniai.

Moteris su savo darbais yra aplankiusi nemažai parodų ir konkursų. Prieš aštuonerius metus ji dalyvavo „Kuc Kuc Kamajuos“ šventėje, kuriuoje buvo surengta pirmoji jos siuvinėtų paveikslų paroda. Žurnalo „Rankdarbių kraitelė“ konkurse „Siuvinėju kryželiu“ A.Šešelgienė laimėjo pirmąją vietą. Trejus metus iš eilės ji su savo sukurtomis riešinėmis dalyvavo Kauno apskrities tautodailės parodoje „Aukso vainikas“.

Jurgita Sinkevičiūtė