Panemunėje nuaidėjo festivalis „Karo žirgas“

karo zirgasSavaitgalį Plokščiuose, Nemuno slėnyje, aidėjo archainės muzikos garsai, žemaitukų veislės žirgų žvengimas, kalavijų žvangėjimas. Čia vyko dvi dienas trukęs XII – XIII a. senovės baltų amatų ir karybos festivalis „Karo žirgas”. Apsilankiusieji regėjo senovės baltų genties gyvenseną, amatų ir karo mantą.
 
Nuotr. Lankytojai regėjo senoviškų kovų inscenizacijas.  Festivalyje išaiškintas stipriausias kario turnyro laimėtojas, kuriuo tapo vilnietis Marius Būda. Trejeto kovose geriausiai pasirodė istorinis klubas „Leisgiris“.
 
Jau penktus metus Dariaus Požaičio vadovaujamas Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos tauras“ kartu su partneriais savaitgalį kraštiečius kvietė į Plokščių seniūnijoje, Panemunių regioniniame parke, ant Nemuno kranto vykusį senovės baltų amatų ir karybos festivalį „Karo žirgas“, skirtą senovės baltų gyvensenos ir karybos demonstravimui. Šiųmetis festivalis buvo kur kas aukštesnio lygio nei pernai. Daugelį stebino beveik pusės hektaro plote įsikūrusi gyvenvietė, apjuosta medine gynybine tvora, kurią prieš šventę organizatoriai kantriai statė net savaitę laiko.

Senovės lietuvių gyvensenos dvasią galėjo pajusti kiekvienas, pasivaikščiojęs tarp pagonišką gyvenseną propaguojančiųjų žmonių. Čia buvo demonstruojamas senosios Lietuvos karybos inventorius, rodomas žuvusio kario mantos dalinimas.

Geriausiais žirgais raiti kariai tradiciškai tarpusavyje varžėsi dėl kario mantos. Vyko karių raitelių pasirodymas, demonstruojant įvairių ginklų panaudojimą. Festivalyje išaiškintas stipriausias kario turnyro laimėtojas, kuriuo tapo vilnietis Marius Būda. Trejeto kovose geriausiai pasirodė istorinis klubas „Leisgiris“.

Festivalyje „Karo žirgas” dalyvavo lietuvių istoriniai klubai „Marigiris“, „Leisgiris“, „Jotva“ bei svečiai iš Baltarusijos.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3