Daugelį metų šakietė Eugenija Naujokaitienė buvo nuolatinė įvairių rajono renginių, susibūrimų lankytoja. Tačiau dabar retai ją bepamatysi viešumoje. Širdžiai artimų žmonių keturias netektis išgyvenusi moteris neatlaikė įtampos. Rugpjūtį pati atsidūrė tarp gyvybės ir mirties. Šiandien vėl galėdama laisvai reikšti mintis, moteris dėkoja jos sveikatą prižiūrintiems daktarams ir aukščiausiajam pasaulio Kūrėjui.

 

 

 

Pasauliui atvira 75-erių šakietė E. Naujokaitienė vien per šiuos metus palaidojo keturis sau brangius žmones. Per pačius rugpjūčio karščius palaidojusi brangų jaunystės draugą J. A. (redakcijai vardas žinomas) pati neatlaikė emocinio sukrėtimo. Po palydų E. Naujokaitienė pasijuto blogai – patyrė diabetinę komą. „Sekmadienį pasijutau blogai. Eidama į virtuvę netekau sąmonės. Griuvau, į duris susimušiau galvą. Mane ištiko cukraligės koma. Tik vidurnaktį lyg iš miego prabudusi atsipeikėjau, pati sau pagalvojau: „Čia dabar, ko aš čia išsitiesusi guliu.“ Supratau, kad visą parą išgulėjau be sąmonės. Kiek atsipeikėjusi dar apsiprausiau ir užmigau vėl lig ryto“, – pasakojo moteris, kurią tik kitą dieną sūnus nuvežė į ligoninę.

Vienai namuose gyvenančiai moteriai, ištiktai sunkių sveikatos negalavimų, kaip pati teigė, išsigelbėti padėjo Dievas ir ją saugantis angelas sargas. „Esu labai tikinti. Tikėjimas man gyvenime yra labai daug padėjęs. Aš skendau Šakių ežere. Dukrelė perplaukė, o aš pasijutau skęstanti. Dukra nuo kranto šaukia: „Mama, aš tave gelbėsiu.“ O aš jai atsakiau, kad neliptų, nes abi nuskęsime. Pagalvojau – Dieve, nejaugi prie savo dukros ir namų lango nuskęsiu. Tik staiga iš nugaros kažkas pakėlė ir iškilau, nurėpliojau į krantą“, – pasakojo moteris, įsitikinusi aukštesniųjų jėgų galia.

Šakių šv. Jono Krikštytojo parapijos grupei „Marijos legionas“ priklausanti šakietė sako, kad meldžiasi kasdien ir ne po vieną kartą. „Reanimacijoje išgulėjau tris paras, jau nieko nemaldavau, nes neturėjau jėgų. Mane perkėlė į Vidaus ligų skyrių, kuriame gulėjo penkios moterys. Paprašiau, kad kuri nors iš jų už mane sukalbėtų rožinį, – tai nė viena nemokėjo manęs pavaduoti. Penkias paras likau nesimeldusi“, – kalbėjo E. Naujokaitienė.

Ligonius lankęs Šakių parapijos klebonas Antanas Matusevičius paskutinį patepimą suteikė ir E. Naujokaitienei. Tos dienos kunigo vizitas šakietei suteikė naujų jėgų, davė stiprybės. Pasak šakietės, atsirado jėgų ir rožinio, kuris liejosi lyg iš lūpų sklindanti daina, kalbėjimui.

Nors E. Naujokaitienės kūnas palaužtas ligų, tačiau jos dvasia stipri. „Aš optimistė. Labai myliu gyvenimą. Kiek gyvensiu, tiek. Jau čia pasiduodu likimo valiai. Labai vertinu maistą, maldą, mankštą. Myliu gamtą. Esu dėkinga medikams, bet labiausiai dėkoju Dievui“, – sakė E. Naujokaitienė.  

Giedrė Merčaitienė