„Nori taikos – ruoškis karui“, – tokia mintis nuskambėjo ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje, kuriame buvo aptariama, kur prasidėjus karui galėtų slėptis rajono gyventojai.

Šakių savivaldybėje yra 23 kolektyvinės apsaugos statiniai, 8 iš jų būtų tinkami panaudoti karo atveju.

Šakių rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas Gintautas Dabrišius, atsakingas už civilinę saugą, teigė, kad slėptuvės turėtų būti atokiai nuo potencialių karinių taikinių. „Bet jų, manau, mūsų rajone nėra“, – svarstė G. Dabrišius.

Koks statinys tinkamas slėptis?

Tam, kad statinys galėtų tapti slėptuve, jis turi turėti rūsį ar pusrūsį. Pageidautina, kad sienos būtų iš monolitinio gelžbetonio, kurio storis 20 cm ir daugiau. „Jei mūras – sienos turi būti ne plonesnės nei 45 cm, kad apsaugotų nuo sprogimo metu skriejančių skeveldrų“, – aiškino G. Dabrišius.

Pastate turi būti keli išėjimai, angos užsandarinamos maišais.

Karo slėptuvėje – biblioteka

Pasak G. Dabrišiaus, karo slėptuvėse turi būti sudarytos būtiniausios gyvenimo sąlygos. Slėptuvėje turi būti galimybė ruošti maistą, taip pat jį laikyti, turi būti medicininės paskirties patalpos, taip pat atskiros patalpos senyviems žmonėms, slaugomiems ligoniams, vaikams iki 11 mėnesių ir devynerių metų.

Šiuolaikinės slėptuvės privalomai turėtų pasižymėti ir dar keliai atributais, kurie galbūt nustebins Antrojo pasaulinio karo veteranus – tarp slėptuvei keliamų reikalavimų yra ir rekomendacija įrengti žaidimo kambarį, skaityklą ir biblioteką.

„Karo metu slėptuvėje esantys žmonės turėtų būti aprūpinti geriamu vandeniu, turi būti galimybė organizuoti asmens higieną, užtikrinti sanitarines sąlygas. Viskas bus reikalinga, kai prasidės karo veiksmai“, – aiškino G. Dabrišius.

Tinkamiausios mokyklos

„Rekomendacijas parašyti lengviau, nei savivaldybei surasti tokį pastatą“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo civilinės saugos specialistas. Vis tik keletas statinių rajone atitiko išskirtus reikalavimus, juose yra ir bibliotekos – tai aštuonios rajono mokyklos, tarpusavyje išsidėsčiusios tokiais atstumais, kad būtų pasiekiamos kuo didesniam rajono gyventojų skaičiui. Tai „Žiburio“, Gelgaudiškio, Griškabūdžio, Kriūkų, Kudirkos Naumiesčio, Lukšių, Lekėčių ir Sintautų mokyklų pastatai.

„Mokyklos yra arčiausiai tų reikalavimų. Tinka ir sienų storis, ir patalpų poreikis, yra keletas įėjimų. Tiesa, daug langų, bet nieko nepadarysi, neužmūrysi jų“, – svarstė G.Dabrišius.

Pagal karo padėties įstatymo 36 straipsnį, gyvenamuoju plotu reikia aprūpinti 10 proc. gyventojų, kurie bus evakuojami į mūsų savivaldybę. Pagal mokyklose esantį patalpų skaičių ir plotą, mes talpiname beveik dvigubai daugiau.

Prasidės mokyklų pritaikymas

Administracijos direktorius Evaldas Sniečkus domėjosi, ar nereiktų mokyklų specialiai pritaikyti, kad jas būtų galima naudoti kaip slėptuves. „Pasižymime šiuos pastatus, o dabar turime sudaryti planą, kaip ir iš kur mes juos aprūpinsime, kaip juos paruošime funkcionavimui. Kažkokios reikalingos priemonės turi būti laikomos pastatuose. Būtina, kad slėptuvės būtų ne tik popieriuje, bet kad jas būtų galima ir panaudoti esant sudėtingai situacijai. Taigi, jei dėl pastatų pretenzijų neturime, šiuos pastatus turi apžiūrėti techniniai specialistai ir parengti pasiūlymų bei priemonių planą, kaip mokyklų pastatus maksimaliai pritaikyti karui. Reikės tam skirti lėšų“, – kalbėjo E. Sniečkus.

Koks šiame pasiruošime bus mokyklų direktorių vaidmuo? Pasak administracijos direktoriaus, vienintelis dalykas, ką turės padaryti direktoriai, tai sudaryti sąlygas vykdyti darbus, nes priemonių įgyvendinimas yra ne švietimo įstaigų vadovų pareiga.

Sima Kazarian