Miško vežėjai išbando seniūnų kantrybę

keliaiRita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Kovo 1 d. Šakių savivaldybėje vykusio seniūnų pasitarimo metu buvo gvildenama problema dėl vietinių kelių gadinimo vežant medieną iš privačių miškų. Ne paslaptis, kad, atšilus orams, prasidėjus polaidžiui, prastėja miško kelių būklė. Padėtį, anot seniūnų, apsunkina medienos vežėjai iš privačių miškų teritorijų, šie tiesiog niokoja kelius ir jų netvarko.

Nuotr. Atvykęs patikrinti savo seniūnijos kelių, Lukšių seniūnas Vidas Cikana miško vežėją rado kaip tik įvykio vietoje, šis nesigynė, kad veža medieną ir žadėjo sugadintus kelius sutvarkyti.

Problemos su privačių miškų savininkais

Kaip teigia seniūnai, mūsų rajone daugiausia pasitaiko atvejų, kad vietinės reikšmės kelius gadina privačių miškų vežėjai, kurie seniūnų neinformuoja, kur ir kada bus kraunama mediena, kas, kada ir kur ją išveš. Visai kitokia situacija su valstybiniais miškais. Pasak seniūnų, Šakių miškų urėdija dažnai  pati tvarko kelius, kuriuos išveždama medieną suniokoja, tačiau dažniausiai jie stengiasi polaidžio laikotarpiu medienos tiesiog netransportuoti.

Pačius miško kelius tausoti naudotojus įpareigoja Miškų įstatymas. Jeigu šie keliai eina ne per vieno, o per kelių miško savininkų valdas, juos prižiūrėti ir remontuoti privalo tų valdų valdytojai, savininkai ar naudotojai. Dalies vietinės reikšmės kelių savininkai yra savivaldybės, dalies – miškų urėdijos, dar viena dalis – sudėtinė privataus miško valdos dalis su nustatytais servitutais.

Kaip sako Lekėčių seniūnas Ričardas Krištolaitis, dabar privačių miškų vežėjai veža medieną kada nori ir kur nori, nepraneša apie tai seniūnams, todėl labai sunku nustatyti, kas sugadino kelią, o apie kažkokias baudas nėra ko ir kalbėti.

„Prie kiekvieno kelio juk nepristovėsi, o tvarkyti kelius po to privalome patys“, – sako R. Krištolaitis.

Kovo 2 d. Lukšių seniūnas Vidas Cikana nuvažiavęs pažiūrėti, kaip atrodo seniūnijos keliai prie kertamų miškų, „pričiupo“ miško vežėją vietoje. Privačios įmonės savininkas, kertantis ir vežantis iš Lukšių seniūnijoje esančių miškų apvalią medieną, kalbėjo su seniūnu geranoriškai – sakė sutvarkys visus kelius, kuriuos sugadins. Tačiau, anot seniūno, tokių draugiškų vežėjų yra, deja, nedaug. Yra pasitaikę atvejų, kai seniūnui miško vežėjai prižadėjo sutvarkyti sugadintus kelius, tačiau, vos pasėmę medieną, daugiau nesirodydavo.

Neprivalo informuoti

Leidimą kirsti mišką išduoda Valstybinė miškų tarnyba, tačiau mūsų savivaldybė nėra nustačiusi tvarkos, kad miško vežėjai privalėtų apie medienos vežimą informuoti savivaldą. Savivaldybės administracijos direktorius Evaldas Sniečkus taip pat sako, kad medienos vežėjų kol kas niekas neįpareigoja pranešti apie jos išvežimą iš miško, todėl jie to ir nedaro.

Savivaldybės ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis kalbėjo, kad pagal dabar galiojantį Kelių įstatymą vietinės reikšmės kelių savininkai turi teisę uždaryti kelią, jeigu šis yra niokojamas. Anot vedėjo, teisės aktai nustato, kad kelio savininkas (valdytojas) gali laikinai apriboti ar nutraukti eismą arba uždaryti kelią dėl eismo įvykių, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, jeigu dėl to jis gali būti sugadintas, taip pat kelio priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui.

Tvarka savivaldybėje nepatvirtinta

Valstybinės miškų kontrolės tarnybos Šakių poskyrio vyriausiasis specialistas Algirdas Dičpinigaitis  sako, kad Aplinkos ministro dar 2014 m spalio 9 d. yra patvirtinta, jog apvalios medienos vežėjai privalėtų pranešti kelio savininkui apie jos vežimą, tačiau savivaldybė turi pateikti prašymą. Mūsų savivaldybė tokio prašymo nėra pateikusi Valstybinei miškų tarnybai, kuri šitą tvarką ir patvirtina. Kol kas Lietuvoje ši tvarka yra įvesta tik 18 savivaldybių, tarp jų ir mūsų kaimyninėje Jurbarko savivaldybėje. Pagal apvalios medienos gabenimo aprašą Jurbarko rajono savivaldybės seniūnijos seniūnai yra informuojami apie medienos išvežimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną, todėl seniūnams nėra sudėtinga sekti situaciją. Taip pat pagal šią tvarką seniūnams yra pavesta kontroliuoti, kad mediena nebūtų sandėliuojama vietinės reikšmės kelių apsaugos zonoje. Be to, šis medienos gabenimo aprašas įpareigoja miško vežėjus tausoti kelius, o sugadintus jie turi suremontuoti per vieną mėnesį.

Atrodo, mūsų savivaldybėje atsakomybė už sugadintus vietinės reikšmės kelius vežant apvalią medieną kol kas krenta tik ant seniūnų galvos – jeigu jie pageidautų, gali uždaryti kelius. Tačiau rajono seniūnai tokių drastiškų priemonių nesiima, nes vietinės reikšmės keliais naudojasi ne tik miško vežėjai, bet ir ūkininkai bei kiti gyventojai.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3