Ar reikia savivaldybės valdomoms įmonėms dar vieno papildomo valdymo organo? Tokį klausimą iškėlė Kontrolės komiteto nariai paskutinio posėdžio metu kovo 14 d.

Pasiūlymą steigti kolegialų stebėsenos organą – tarybą arba valdybą, kuri būtų kaip papildomas priežiūros įrankis savivaldybei priklausančioje bendrovėje UAB „Šakių vandenys“, – jau kuris laikas siūlo Kontrolės komiteto pirmininkas Mindaugas Tarnauskas.

 

Pasiūlymą inicijavęs M. Tarnauskas sako, kad toks papildomas įmonės valdymo organas padėtų tarybos nariams surinkti ir sisteminti informaciją apie bendrovėje vykstančius pokyčius. Minėtoji įmonė pirmiausia į sąrašą pakliūva dėl to, jog daug metų dirbo nuostolingai ir praėjusių kadencijų tarybos nariai ne visada žinodavo, kas dedasi bendrovės viduje (arba sužinodavo po laiko). Tačiau praėjusio Kontrolės komiteto posėdžio metu jo nariai siūlė steigti papildomus įmonės valdymo organus ne tik minėtoje įmonėje, bet visose bendrovėse, kurių pagrindinis ir vienintelis akcininkas yra savivaldybė. Kaip sakė Kontrolės komiteto narė Dinara Gudaitienė, jeigu steigiamas papildomas valdymo organas, tai jį reikia steigti visose savivaldybės įmonėse, nes priešingu atveju kyla klausimas, kodėl tik vienoje bendrovėje to reikia.

Dėl to, jog reikės keisti kiekvienos įmonės  nuostatus, teks šiuos pasiūlymus teikti tarybai kaip atskirus projektus dėl kiekvienos bendrovės atskirai. Manoma, kad artimiausiu metu Kontrolės komitetas teiks pirmuosius projekto sprendimus tarybai dėl atskirų kolegialių valdymo organų steigimo atskirose įmonėse.

Komiteto narė Irena Haase siūlė steigti ne tik stebėtojų tarybą, bet valdybą, kuri turėtų kompetenciją ne tik stebėti įmonių veiklą, bet ir padėtų jų vadovams priimti tam tikrus sprendimus, nes stebėtojai tokios kompetencijos neturi.  

Anot M. Tarnausko, šį pasiūlymą jis ketino teikti savivaldybės tarybai kaip vienas iš jos narių, tačiau dabar nori tokį pasiūlymą teikti viso Kontrolės komiteto vardu.

Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas, joje gali būti ne daugiau narių kaip 15 ir ne mažiau kaip trys. M. Tarnauskas siūlo, kad stebėtojai dirbtų visuomeniniais pagrindais, t. y. jiems už tokią veiklą finansiškai nebūtų atlyginama. Stebėtojų tarybą renka patys bendrovės akcininkai ir ne ilgiau kaip ketveriems metams pagal bendrovių įstatuose galiojančią tvarką. Tarybos nariai šioje stebėtojų taryboje būti negali. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą pavieniais atvejais. Stebėtojų tarybos nariai gali atsisakyti šių pareigų, tačiau apie tai privalo informuoti akcininkus.

„Nesu įsikibęs konkretaus pasiūlymo dėl stebėtojų tarybos, bet manau, kad ir koks būtų papildomas kolegialus stebėjimo ar valdymo įrankis visose įmonėse, jis yra reikalingas, kad būtų užtikrintas priimamų sprendimų skaidrumas ir efektyvus įmonės valdymas“, – taip savo pasiūlymą argumentuoja Kontrolės komiteto pirmininkas M. Tarnauskas.

Savivaldybės administracijos direktorius Evaldas Sniečkus sako, kad tarybos nariai ir taip „reikalui esant visada informuojami apie įvykius ir pokyčius bendrovėse bei patys priima ir tvirtina tam tikrus sprendimus“. Tačiau, anot M. Tarnausko, mūsų savivaldybėje yra įsigaliojusi praktika, kad tarybos nariai sužino apie administracijos sprendimus tik po fakto.

„Draugo“ inf.