Sandra JUŠKAITĖ

Kairiajame Nemuno krante įsikūrusiame mažame Žemosios Panemunės miestelyje gyvena senolis, rodos, niekuo neišsiskiriantis iš kitų. Tačiau įėjus į jo namų teritoriją pasijunti tikrame gamtos prieglobstyje.

Nuotr. J. Kuncaitis pasakoja, kad sunkiausia rasti medžio šaką, kuri savo forma būtų panaši į gandro kaklą.

Nepaisant to, kad senolio namus iš visų pusių saugo aštuoni šunys, šalia tako, vedančio į namus, išrikiuota keliasdešimt gandrų. Ne tik po medžiais, bet ir kambariuose ant palangių pūpso grybai, į medžius ropoja didelės, raudonos boružės. Be visų šių padarų yra dar kelios dėžės medinių stalo įrankių, įvairių dubenėlių, senovinių medinių lygintuvų. Visas šias grožybes iš medžio drožia, skaptuoja, pjausto Juozas Kuncaitis.       

 
Šį amatą J. Kuncaitis pradėjo prieš trejus metus, kaip jis pats sako – iš neturėjimo ką veikti. Seniau jis gyveno Šakiuose, čia būdavo daugiau veiklos – darbas statybose, daug aplinkinių žmonių, su kuriais nuolat bendraudavo. Tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, teko persikraustyti į daug mažesnį miestelį prie Nemuno. „Nelabai yra ką veikti, o kažką daryti juk norisi, neįdomu sėdėti rankas sudėjus, todėl ir pradėjau drožinėti“, – pasakoja J. Kuncaitis, šį amatą pradėjęs nuo medinių stalo įrankių ir indų. Esą atsisėdi ir knibinėji po truputį.

Gebėjimą drožinėti J. Kuncaitis, galima sakyti, paveldėjo iš tėvo, kuris taip pat mėgdavo užsiimti panašia veikla. „Vaikystėje tėtis liepdavo gražiai ir lygiai ką išdrožti, o kol to nepadarydavau – vis vydavo šalin ir liepdavo ateiti tada, kai darbas bus padarytas beveik tobulai“, – prisimena senolis. Dabar atvažiavę Juozo anūkai taip pat prašo parodyti, kaip ir ką reikia daryti. Atsisėda šalia ir žiūri, kol galiausiai paima į rankas peiliuką ir bando ką nors gražaus padaryti. Juozas pasakoja, kad tokiems darbams reikia įgudimo, reikia turėti stiprią ranką ir saugotis, kad neįsipjautum. „Tačiau ilgainiui rankos tarsi pačios automatiškai dirba“, – aiškina drožėjas.

Tokiems darbams reikia peilio, kirvio, plaktuko ir žinoma – medienos, iš kurios daromi visi drožiniai. „Reikia eiti į mišką, laužyti šakas ir ieškoti įvairių lenktų ir lygių, taisyklingų formų šakų, kurių reikia norint padaryti gražų gandro ar gervės kaklą“, – rodydamas šiuos paukščius aiškino Juozas. Kol kas jis užsiima tik smulkiais darbais, nėra suplanavęs daryti kažkokio didesnio ir daugiau laiko bei darbo reikalaujančio darbo.

Pamatyti visus senolio darbus galima ne tik jo namuose, bet ir įvairiose Šakių rajone vykstančiose mugėse ir atlaiduose. Kiekvieno darbo kaina priklauso nuo dydžio ir nuo įdėto triūso.