Anksčiau buvo įprasta, kad vidinių sunkumų kamuojami žmonės dažniausiai kreipdavosi į dvasininkus. Tačiau, kaip patikino Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo parapijos klebonas, egzorcistas Sigitas Bitkauskas, pastaruoju metu ypač padaugėjo žmonių, besikreipiančių pagalbos. Pasak klebono žmones kamuoja labai įvairios problemos ir kiekvieno jo išgyvenimai yra skirtingi bei unikalūs. „Žmones kamuoja priklausomybės, netinkamo gyvenimo būdo palydovas – depresija, stresas. Lietuvoje ir taip yra stresinė situacija, priklausanti nuo mūsų gyvenimo, nuo valdžios požiūrio į žmogų, o, kaip žinia, valdžia daugiau žiūri įstatymų, bet ne žmogaus, - kalbėjo S. Bitkauskas. – Besikreipiančiųjų ne mažėja, o tik daugėja“.

Žmonės, prašydami S. Bitkausko pagalbos, į jį kreipiasi ne kaip į dvasininką, bet kaip į egzorcistą. „Tenka atlikti tyrimą, ar žmogus neserga psichine liga, todėl siunčiu pas psichiatrą. Jeigu tai yra kažkokie dvasiniai dalykai, tuomet mes stengiamės padėti žmogui įveikti jo problemą“, - tikino klebonas. Beje, Lietuvos egzorcistų asociacija, vienijanti aštuonis egzorcistus, bendradarbiauja tik su trimis psichiatrais, dirbančiais Kaune, Vilniuje ir Šakiuose.

Šakių psichikos sveikatos centro direktoriaus, psichiatro Audriaus Starkausko 30 metų darbo patirtis irgi parodė, kad psichologinių problemų kamuojamų žmonių kreipimųsi tik daugėja. Galbūt pastarųjų metų nuolatinis žmonių skatinimas nebijoti kreiptis į specialistus, kaip juokavo gydytojas, dabar ir duoda savo rezultatus. „Tris ketvirtadalius į mane besikreipiančių žmonių psichiniais ligoniais niekaip nepavadinsi. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad  sergančiųjų rimtomis psichikos sutrikimų ligomis nedaugėja, - sakė A. Starkauskas. - Ateina ne tik sergantieji, bet ir problemų turintys žmonės, norintys tiesiog pasišnekėti su psichiatru. Žmones kamuoja neišspręstos psichologinės problemos. Kiti nori pasiaiškinti, ar neserga kokia liga“, - tikino daktaras.

Psichikos centro duomenimis, sparčiai senstančiame Šakių rajone didžioji dalis besikreipiančiųjų pagalbos yra vyresnio – pensinio amžiaus gyventojai. Žinoma, neretai tenka konsultuoti ir jaunus žmones. Didžiąją dalį jų sudaro moterys. Vyrai problemas sprendžia savaip.
 
Susargdina stereotipų laikymasis

Akcentuodamas tai, kad sergamumas sunkiomis psichikos ligomis nėra progresuojantis reiškinys, psichiatras A. Starkauskas atkreipė dėmesį, jog žmonės tiesiog nemoka tinkamai reaguoti į gyvenimiškas situacijas. „Pirmiausia mes nepažįstame savęs. Dažnai gyvename aplinkinių požiūriu į mus. Mes gyvename stereotipais, priklausomais nuo auklėjimo. Yra tėvų kultas. Pasitaiko, kad vaikai visą gyvenimą būna priklausomi nuo tėvų“, - akcentavo gydytojas.

Anot gydytojo, kam reikia stengtis būtinai pataikauti tiems stereotipams? „Visuomenė irgi nėra vienalytis dalykas. Žmogus turi turėti savo pažiūras, dėl ko jis gyvena“, - akcentavo psichikos centro direktorius. Tik turėdamas tvirtą stuburą žmogus nekreips dėmesio, ką šneka kažkokia bobutė. „Dažnai sakome, ką kaimynai pasakys dėl to, kas mūsų šeimoje įvyko. Pala, sakau, vardijam kaimynus, kuris ką gali pasakyti. Kuris jums iš jų svarbus? Nė vienas. Tai turbūt reliktas iš kaimo bendruomenės, kai žmonės gyveno kaimuose ir turėjo laikytis tam tikrų papročių. Už tai jie gaudavo užmokestį - nelikdavo vieni nelaimės atveju. Iš tų laikų išlikę, ką pasakys žmonės, bet bendruomenės dar nesusiformavo“, - kalbėjo A. Starkauskas, raginantis labiau atkreipti dėmesį į tai, ką kalba tik tau svarbus žmogus.

 

Na, nepasisekė vaikystėje įgyti vadinamojo kieto stuburo, tvirtai laikančio bet kokiose gyvenimiškose situacijose - nusiminti nereikia. Nuo visuomenėje vyraujančių stereotipų, neleidžiančių gyventi savo gyvenimo, galima išsivaduoti ieškojimu. „Reikia ieškoti psichologo ar psichoterapeuto. Nors ir koks prastas psichoterapeutas bebūtų, vis tiek juo galima pasinaudoti – ateiti ir pasišnekėti. Pagaliau reikėtų kreiptis į kunigus, žinoma, ne visi jie išmano psichologiją ar mėgsta bendrauti su žmonėmis. Bet dažniausiai žmonės nenori ieškoti, jie tingi. Pavyzdžiui, ateina moteriškė, nustekenta pijoko vyro. Paklausus, ar ką nors darė, kad pakeistų savo gyvenimą, atsako, tai ką čia padarysi - parašyk, daktarėli, kokių vaistelių, kad aš tik nieko negirdėčiau, nežinočiau. Tai, palauk, sakau, yra savitarpio pagalbos grupės, kur renkasi alkoholikų šeimų nariai - nuvažiuok, pasižiūrėk. Ai, ką čia važiuosi. Tiesiog einama lengviausiu keliu, prašoma tablečių, prie kurių priprantama ir tampama pusiau narkomanais. Kaip sunku prikalbinti nueiti pas kunigą“, - pasakojo gydytojas, pridurdamas, jog 60 proc. jo pacienčių būtų galima pavadinti toksikomanėmis.

Kad žmogus būtų laimingas, psichiatras pataria stengtis susidaryti tvirtas savo pažiūras, be to, savyje priimti prigimtinę religiją. „Jeigu nėra tikėjimo, tai tada viskas. Žinoma, reikia atskirti dvasinį ir religinį brandumą. Dažnai žmonės, kurie kone kasdien bėga į bažnyčią, būna patys bjauriausi. Istoriškai žvelgiant, kas eidavo paskui Kristų? Luzeriai, prostitutės. Bet tai nereiškia, kad nereikia lankytis bažnyčioje. Čia mums duotas šansas susitikti su Dievu“, - subjektyvia nuomone dalijosi A. Starkauskas.
Dvasininkas S. Bitkauskas pridūrė: „Žmogus turi ryžtis gyventi moraliai. Atsivertimas į Dievą gelbsti. Praktika rodo, kad tikintys žmonės mažiau serga ir rečiau susiduria su apsėdimo atvejais“. Beje, dvasininkas egzorcistinę paslaugą suteikia tik psichiatro pažymą pateikusiems asmenims. „Žinote, yra daug durnių, kuriems sukrebždėjo namuose ir iš karto sako, kad vaidenasi. Apsėdimo atveju padės tik tikėjimas“,- sakė klebonas.

Nemažiau svarbu būti vieni kitiems atidžiais bei laiku pastebėti šalia kenčiantį žmogų. „Neseniai nusižudė jaunas vyrukas. Jo mama matė, kad jam blogai, ruošėsi  pas mane, bet neprisiruošė - jis pasikorė. Ne visose situacijose žmogus gali sau padėti“, - teigė klebonas. Nors bažnyčia savižudybę laiko didele nuodėme, tačiau, pasak klebono, smerkti žmogaus negalima. „Mes nežinome, nuo ko žmogus kenčia, į jo vidų neįeiname“, - sakė klebonas. Tuo tarpu psichiatras A. Starkauskas patikino, kad apie savižudybę reikia atvirai kalbėti. „Tai, kas iškalbama, nepadaroma“, - sakė jis.