Už poros dienų susėsime prie Šv.Velykų stalo ir linkėsime vieni kitiems gražių, sočių ir laimingų švenčių. Deja, ne visų šakiečių šventinis stalas bus papuoštas velykinėmis dekoracijomis, o namai kvepės kepta antimi. Džiugu, kad daugelis iš mūsų šią ar kitą dieną nepamiršta lyg duonos riekele pasidalinti savo gerumu su tais, kurių ne tik kasdieninis, bet ir šventinis stalas būna gana kuklus.

 

 

Jau eina devinti  metai, kaip Šakių moterų veiklos klubo moterys, nešinos krepšiais, dėžėmis ar net maišais, peržengia vienos Šakių  seniūnijos Vabališkių kaime gyvenančios daugiavaikės šeimos namų slenkstį ir palieka visiems mažutę gerumo dovaną. Pati namų šeimininkė, aštuonių  vaikų mama  Jurgita Kvietkauskaitė neslepia, kad visiems, ypač mažiesiems, didžiulis džiaugsmas apžiūrinėti tetų atneštus krepšius ir dalintis juose esančiomis gėrybėmis. Tačiau moteriai ypač džiugu dėl to, kad jai ir jos šeimai suteikiama ne tik materialinė, bet ir moralinė parama. Juk daugiavaikės mamos jau tarsi pripratę, jog pastarųjų adresu neretai atskrieja ir ne itin gražių epitetų. „Aš labai džiaugiuosi moterų man rodomu dėmesiu ir parama. Žinau, kad visada, jei tik kokia bėda nutiks, galiu kreiptis į Aureliją ir sulauksiu iš jos pagalbos, patarimo“,- sakė Jurgita, dėkodama klubo prezidentei Aurelijai Grinkevičienei už ilgametę paramą ir draugystę.

Daugiavaikei šeimai tenka pragyventi iš dviejų su trupučiu tūkstančių litų skiriamų socialinių išmokų. Vasarą kartu su vaikais moteris eina uogauti, ravėti daržų ar kitaip uždarbiauti. Jurgita smarkaus būdo, energinga moteris, tad darbo tikrai nebijo. Prie namų esančiame darže užsiaugina daržovių, laiko karvę, kasmet nusišeria paršelį ir pasigamina maisto atsargų. Ir dabar namuose ant palangės jau stiebiasi  pomidorų ir agurkų daigai. „Sukuosi kaip galiu. Ir vaikai padeda. Nevarstau valdžios durų, nieko neprašau. Kai reikia, dar ir broliai padeda, nes aš pati esu iš šeimos, kur užaugome dvylika vaikų“,- pasakojo Jurgita. Dabar vyriausioji jos dukra Mireta jau gyvena ir dirba Kaune. Jaunesniajam sūnui Lukui -  septyniolika, Kamilei – 16 metų, paaugliai Aleksas ir Vytautas - 14 ir 13 metų. Gabijai sukako 10 metų, o Nerijus – devynerių. Jaunėlis Eduardas jau eina į pirmą klasę. Daugiavaikė mama neslepia, kad vaikai ne itin linkę į mokslus, prikrečia įvairiausių aibių ne tik namuose, bet ir mokykloje. Motina tik spėja juos lyg peraugusius ančiukus gainioti. Štai, prisimena ji, vienas  viryklės orkaitėje buvo tyliai pasislėpęs, o motina su kaimynais iš baimės jau net tvenkinį puolė naršyti. Kiti du sūnūs vasarą žaidė verandoje ir seną sofą uždegė, - vos gaisras nekilo... Paklausta, kokių svajonių ar slaptų norų turinti, Jurga tik šyptelėjo: „Tai kad nieko nereikia, viskas gerai, kad tik visi vaikai sveiki būtų...“

 

Šakių moterų veiklos klubo vadovė A.Grinkevičienė kartu su savo kolegėmis kasmet didžiųjų metų švenčių proga, - prieš  Šv.Kalėdas ar Naujuosius metus, Rugsėjo pirmąją ir artėjant Šv. Velykoms, o kartais ir šiaip, apsilanko Jurgitos namuose. „Visada stengiamės surinkti kuo daugiau labdaros. Vaikiški rūbeliai ar žaislai, saldumynai ar uogienės iš rūsio, patalynė, indai ir kiti daiktai šiai šeimai tikrai praverčia. Mažieji visada laukia tetų su vaišėmis. Jei kas iš drabužių ar daiktų atlieka, Jurgita mielai jais  pasidalina su savo kaimyne“,- pasakojo Aurelija. Kadangi neseniai vienas sūnus susirgo sunkia liga ir šiuo metu gydomas Kauno klinikose, klubo moterys nusprendė padovanoti  šeimai 200 litų vertės dovanų čekį vaistams pirkti.

Kai kas klausia, kodėl gi klubo moterys remia būtent tik šią vieną daugiavaikę šeimą, kai rajone sunkiai besiverčiančių šeimų yra tikrai labai daug. „Mus atsitiktinumas suvedė su Jurga. Dabar mes tiesiog susidraugavome. Ji rūpinasi savo vaikais, juos tikrai myli ir stengiasi duoti jiems tai, ką tik gali geriausio. Gal ir ne visada pasiseka, bet ji tikrai stengiasi“,- atvirai kalbėjo Aurelija. Anot jos, moterų klubo narės nusprendė nesiblaškyti, pastoviai remti vieną šeimą, nes mato, kad ši parama yra tikrai vertinama ir reikalinga. „Manau, labdarą ar paramą reikia teikti konkrečioms šeimoms, konkretiems tikslams įgyvendinti, o ne rinkti aukas į bendrą katilą. Dažnai taip ir neaišku, kur konkrečiai nukeliauja per įvairias labdaros akcijas surinktos lėšos, o suaukoti maisto produktai neretai atsiduria net ir šiukšliadėžėse“,- įsitikinusi moterų klubo vadovė A.Grinkevičienė.