Vidutiniokų pozicija švietimo reitinge: greitų sprendimų nėra

D. Pavalkio nuotr.

Šįmet – 41 vieta, pernai – 58-a (arba trečia nuo galo). Naujausiame Lietuvos gimnazijų reitinge, kurį kasmet skelbia žurnalas „Reitingai“, Šakių savivaldybė atsispyrė nuo dugno, tačiau tai neįkvepia optimizmo nei rajono švietimo strateguotojams, nei mokyklų bendruomenei. Jie nemato jokių prielaidų, kad akademiniais pasiekimais liptume ant aukštesnio reitingų laiptelio ir imtume vytis lyderius. „Jeigu mums pavyks nebekristi žemyn, išsilaikyti šioje pozicijoje, jau ir tai bus pasiekimas“, – realiai rajono švietimo galimybes įvertina vicemeras Darius Jakavičius.

Koją kiša net žemėlapis
Analizuodamas neseniai pristatytus bendrojo ugdymo mokyklų reitingus, D. Jakavičius atkreipia dėmesį, kad kaimyniniai rajonai ir reitinge rikiuojasi greta vienas kito: Vilkaviškis – 40 vieta, Šakiai – 41, Jurbarkas – 44. O štai sąrašo apačioje atsidūrė net dvi Marijampolės apskrities savivaldybės – Kalvarija paskutinėje, 60-ojoje, vietoje, Kazlų Rūda 57-a.

„Apskritis sudėtinga, tarp silpniausiųjų net dvi savivaldybės iš penkių. Pati Marijampolė 14-a, bet tai nestebina – dideliame mieste daugiau galimybių, daugiau tėvų, kurių aukštas IQ, be to, mieste mokosi vaikai iš viso rajono. Kalbant apie mūsų rajoną, jis unikalus tuo, kad turime gana didelę teritoriją, o miesteliai išsidėstę pasieniuose. Norėtume išlaikyti esamas gimnazijas, nors problemų su demografija, žinoma, yra, tuo pačiu ir problemų su mokinių pasiekimais“, – vieną iš priežasčių, lemiančių prastus rajono švietimo rodiklius, įvardija D. Jakavičius.

Rajono žemėlapio specifiką jis iliustruoja Kudirkos Naumiesčio pavyzdžiu. Panaikinus Vinco Kudirkos gimnaziją, vaikams tektų važinėti į Kybartus ar Vilkaviškį, nutolusius nuo miestelio daugiau nei 20 kilometrų. Tam ryžtųsi ne visi, būtų sudėtinga užtikrinti vidurinį išsilavinimą, dalis vaikų rinktųsi profesinį ugdymą. Rajono pozicija – išlaikyti gimnaziją, renkantis geresnį vaikų išsilavinimą, o ne geresnius reitingus. Kudirkos Naumiesčio gimnazijos problema buvo aptariama ir Prezidento Gitano Nausėdos vizito Šakių rajone metu.

astrauskas jakaviciusRajono švietimą strateguojantys vicemeras Darius Jakavičius (dešinėje) bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas optimizmu netrykšta. Šįmet pavyko pakilti iš reitingų dugno, bet dar aukštesnėms pozicijoms siekti realių prielaidų nėra. D. Pavalkio nuotr.

Rajono ateitis – „paprastųjų“ rankose?
Vicemeras atvirai kalba apie tai, kad rajono vaikams siekti mokslo aukštumų nepadeda ir artimiausioji aplinka – neformuojami siekiai, trūksta tėvų palaikymo dėl žemo, anot jo, intelekto koeficiento.

„Daugiau nei 20 metų dirbau mokykloje, galiu vertinti situaciją iš laiko perspektyvos. Labai gaila, kai patys geriausi vaikai, baigę mokyklas, išvažiuoja, puikiai įsitvirtina didžiuosiuose miestuose ar kitose šalyse. Čia lieka tie paprastieji, kuriems mokslai nelabai sekėsi, ir dabar jau jų vaikai eina į mokyklas. Tai ir yra atsakymas į klausimą, ko reikia, kad tėvų IQ didėtų. Šiandien turime kiek įmanoma stengtis, kad situacija bent jau neblogėtų“, – sako D. Jakavičius, pridurdamas, kad į bendruomenės intelekto koeficiento vardiklį atsižvelgia ir verslas, rinkdamasis vietą investicijoms.

Jis svarsto, kad, tolinant gimnazijas nuo vaikų, dauguma jų pasitenkintų dešimties klasių ar profesiniu išsilavinimu ir liktų savame rajone.

„Ir tas žmogus, mokęsis vos iki 16 metų, pats augins vaikus ir ves į mūsų mokyklas“, – prielaidų teigiamiems pokyčiams nemato vicemeras.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas pateikia Šakių „Žiburio“ gimnazijos statistiką, iš dalies atspindinčią bendrą rajono tendenciją. 2023m. gimnaziją baigė 101 abiturientas, 60 įstojo tęsti mokslų aukštosiose mokyklose – universitetuose ir kolegijose, iš jų, remiantis pastarųjų metų statistika, sugrįš ne daugiau nei 30 procentų. Dauguma tų, kurie studijų nepasirinko, jau įleidžia šaknis gimtinėje.

Mokoma be ugnelės akyse
„Penkiasdešimt procentų mokyklos sėkmės priklauso nuo mokytojo. Tačiau – būkim biedni, bet teisingi – mūsų ugdymo kokybė tikrai prasta, ir nepanašu, kad ji galėtų gerėti, – pripažįsta vicemeras, pasigendantis charizmatiškų, darbui visa širdimi atsiduodančių mokytojų: – Ar mes turime galimybę rinktis? Neturime. Esame priversti džiaugtis, kad turime specialistus, kurie dirba su mūsų vaikais, ir tiek.“

Šakių rajono mokytojų amžiaus vidurkis artėja prie 55-erių metų. Panaši situacija ir kitose savivaldybėse, bet Šakiuose ji išskirtinė tuo, kad daugumoje mokyklų jauni kolegos nėra pageidaujami. Anot D. Jakavičiaus, juos įsileidžia tik ypatingą įtampą dėl mokytojų trūkumo jaučiančios mokyklos, bet paprastai atsilaisvinusį krūvį išsidalija kiti to dalyko mokytojai.

Tokio uolumo priežastis – mažos algos, kurias žūtbūt stengiamasi pasididinti.

„Šiais mokslo metais problemų dėl mokytojų trūkumo neturėjome. Bet raudona lemputė jau dega su matematikais, gamtos mokslų mokytojais „Varpo“ mokykloje, „Žiburio“ gimnazija balansuoja ant fiziko praradimo ribos, šis sutiko dar vienus metus padirbti, bet poreikis jau yra. Šia prasme mums vis dar padeda demografinė situacija – vaikų kasmet mažėja, tad kažkaip susidėliojame. Jeigu vaikų daugėtų, būtų tikrai prastai“, – pripažįsta D. Aštrauskas.

Aptardami rajono reitingus smukdančias problemas, pašnekovai svarsto, kad mokyklas nualino nesibaigiantys švietimo eksperimentai, nesutvarkyta mokytojų atlygio sistema. Prieš dešimtmetį situacija esą buvo geresnė – 2012 m. abiturientai pelnė 19 šimtukų, pernai – tik vieną.

„Jeigu mums pavyks nebekristi žemyn, išsilaikyti šioje pozicijoje, po truputėlį kilti į viršų, jau ir tai bus pasiekimas“, – dabartinį rajono potencialą vertina D. Jakavičius.

vaiciuliene nDaugiau nei keturis dešimtmečius lietuvių kalbos mokiusi Nijolė Vaičiulienė sako, kad prieš ketverius metus įvyko lūžis – mokiniai tapo gerokai silpnesni. Mažėja ir gabiųjų, gebančių pelnyti aukščiausius įvertinimus. D. Pavalkio nuotr.

Atėjo karta, nemokanti dėti pastangų
Lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Vaičiulienė, atidavusi mokyklai 42-ejus metus, pernai užvėrė jos duris ir atgal nesidairo. Pastaruosius keliolika metų ji dirbo Šakių „Žiburio“ gimnazijoje.

„Vaikai, kolegos nebe tie, visuomenė pasikeitė. Mokykloje viskas labai keičiasi, nėra pastovumo, vis turi sukti galvą, kaip čia bus kiekvieną pavasarį, kokie bus tie egzaminai“, – sako mokytoja ir pripažįsta, kad darbas, su kuriuo ji atsisveikino, nebedžiugino jau kurį laiką.

Išbalansuota sistema, jos manymu, neigiamai veikia ir moksleivių pasiekimus. Tačiau dar labiau juos smukdo vidinė migracija – jauni žmonės renkasi didmiesčius, vaikų skaičius mažėja, gimnazijos priima visus be atrankos.
„Iš kur tada tie rezultatai gali būti? „Reitingų“ žurnale net tos gimnazijos, kurios įvardijamos kaip nedarančios atrankų, renkasi, nes į jas pretenduoja daug vaikų. Šakiuose net „Žiburys“ atsirinkti negali, turi priimti visus, – sako N. Vaičiulienė, primindama, kad, nepaisant to, „Žiburio“ gimnazijoje visi abiturientai kasmet laikydavo valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir išlaikydavo visi arba beveik visi. – Paskutiniais metais neišlaikiusiųjų daugėjo. Kodėl? Dabar ateina daug silpnesni mokiniai, anksčiau, nors buvo priimami visi, dauguma būdavo labai stiprūs.“

Mokytoja sako, kad šis lūžis įvyko prieš ketverius metus, ir sieja jį su kartų kaita. Dabartinius mokinius ji vadina ekrano vaikais: jie daug laiko praleidžiančia virtualiame pasaulyje, turi aukštą savivertę, mano, kad viską gali, bet nemoka dėti pastangų. Ryškėja dar viena gluminanti tendencija: atrodo, mokinys daug dirba, bet egzamino neišlaiko arba išlaiko prastai...

„Aukščiausiems įvertinimams reikia ne tik darbo, bet ir gabumų. Gabiųjų mažėja“, – konstatuoja mokytoja.

Paskutinė jos laida – visi 27 abiturientai – laikė valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Išlaikyti pavyko visiems, penki abiturientai įveikė 86 balų kartelę, vienai mokinei iki šimtuko pritrūko vos dviejų balų.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar pritariate šaukimui į karinę tarnybą iš karto po mokyklos?

klausimelis 06 21Albinas iš Staliorių:

Pritariu, savo pareigą kiekvienas turi atlikti. Tarnybos metu vyrukai suvyriškės, išmoks priimti rimtus sprendimus. Merginos tegul savanoriškai eina, ne koks Izraelis čia. Pats buvau kariuomenėje, patirtys, žinoma, visokios, bet šiaip į pliusą. Tiems, kurie abejoja, ar verta į šauktinius investuoti, vertėtų susimąstyti, kiek kainuoja profesionalios kariuomenės išlaikymas. Be to, jei atsitinka taip, kaip Ukrainoje, tai ką – negi tuos vaikus, kurie nieko iš viso nemoka, siųsti?

klausimelis 06 21 2

Audronė iš Veršių:

Nepritariu. Galvoju, kad reiktų jaunuoliams leisti pasimokyti, be to, nepatinka man prievarta. Lygiai tas pats su merginomis, jei tik pačios nori – valio. Pati tarnyba tikrai naudinga, reikalinga disciplinos ugdymui, o ir kitokia patirtis visada į gera. Jei būtų karas, manau, būtų visokių – ir tokių, kurie eitų tėvynę ginti, ir tokių, kurie bėgtų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.