Šiemet šimtąją abiturientų laidą į pasaulį išleidusi Šakių „Žiburio“ gimnazija stovi ant reikšmingų permainų slenksčio, mat birželį priimtu tarybos sprendimu ugdymo įstaigos dalininku tapo Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Šio sprendimo priešistorė, jums, skaitytojai, puikiai žinoma. O kas toliau? Tad, nenumaldomai artėjant rugsėjui, apie laukiančias permainas, vizijas ir aktualijas kalbamės su gimnazijos direktoriumi Robertu Saku.
Nors diskusijų dėl šio žingsnio netrūko nei politikų, nei pačios bendruomenės gretose, tačiau R. Sakas užtikrintai tvirtina, jog sprendimas buvo geras ir reikalingas.
Anot direktoriaus, visų bendrojo lavinimo ugdymo įstaigų tikslas yra toks pat ir konkretus, besisukantis apie mokinių pažangą, pasiekimus, pamatų tolimesniam keliui nuklojimą.
„Tad ir mūsų bendradarbiavimo su VDU tikslas vedasi į tą patį, bendradarbiaujame tam, kad mūsų mokiniai turėtų dar geresnes ugdymosi sąlygas nei iki šiol, galėtų pasinaudoti universiteto ugdymo baze, laboratorijomis, auditorijomis ir t. t. Tam, kad pažintų universiteto gyvenimą, – juk įeis ir bendravimas su studentais, užsiėmimai su dėstytojais. Mūsiškiai matys universiteto gyvenimą, matys, kas jų laukia ateity“, – sako R. Sakas, pridurdamas, jog naujos galimybės atsivers ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, o bendradarbiavimo procesas į naudą išeis ir stovintiems prie gimnazijos vairo, mat bus aiškiau, kur reikia tobulėti, pasitempti, norint, jog ugdymo procesas būtų kokybiškesnis ir produktyvesnis. 
Gimnazija dalyvauja Tūkstantmečio mokyklų projekte, kurio metu čia bus pritraukta 500 tūkst. eurų investicijų. Dalis lėšų jau naudojamos remonto darbams – šiuo metu atnaujinamas menų inkubatoriumi virsiantis rūsys, keletas kabinetų, tarp jų ir fizikos (nuotraukoje). D. Pavalkio nuotr.
Gimnazijos vadovas iš karto užkerta kelią spekuliacijoms (beje, minėto posėdžio metu viešai pasigirdusioms iš tarybos nario Ričardo Lekavičiaus lūpų – red. past.), jog VDU patapus gimnazijos dalininku jos auklėtiniai tik į šį universitetą ir stos. Pasak direktoriaus, tokiose kalbose nėra nė krislo tiesos, mokinių laisva valia rinktis aukštąją mokyklą niekur nedings, tik studijų krypties pasirinkimas, tikėtina, jiems bus aiškesnis ir paprastesnis.
Štai būsimieji gimnazijos pirmokai pasirinktinai savo įgūdžius stiprins gamtos ir tiksliųjų mokslų, humanitarinių mokslų ir menų, socialinių mokslų arba verslumo krypties klasėse. R. Sako teigimu, šios kryptys yra suderintos su VDU.
„Aišku, ne tik būsimi devintokai, bet ir dešimtokai, vienuoliktokai, dvyliktokai bus paliesti VDU, bet būsimi pirmokai jau yra kaip toks pamatas, nuo kurio atsispiriame ir važiuojame toliau. Tikimės, jog toks konceptas mokiniams per tuos dvejus metus padės lengviau išsigryninti savo kryptį, tada, artėjant vienuoliktai klasei, lengviau susidėlioti individualų planą, pasirinkti dalykus. Manau, jog bendradarbiavimas, pagalba VDU leis išsigryninti, atsiskleisti galutinai“, – viliasi direktorius.
Tiesa, kaip visa tai atrodys praktikoje, kasdienoje, kol kas dar neaišku, bendradarbiavimo planas dar tik bus ruošiamas.
„Gimnazijoje bus paskirtas vienas žmogus, kuris bus atsakingas už bendradarbiavimą su VDU. Kai susidėlios visi taškai, bus sutvarkyta dokumentacija, tuomet bus parengtas bendradarbiavimo planas, apie jį po truputį mąstome jau dabar. <...> Derinant planą, galvojant apie tą ugdymo procesą žiūrėsime, ką universitetas gali pasiūlyti. Bus kuruojantis žmogus, universitetas irgi turės apgalvoti, kiek laiko mums gali skirti, į kokias laboratorijas įsileisti, kokius dėstytojus skirti ir t. t. Aš, kaip mokyklos vadovas, manau, kad viskas turi būti apgalvota, kad tos išvykos nebūtų tiesiog pasivažinėjimai. Esmė vis tiek yra pamokos, žinios, norėtųsi, kad ten važiuotų papildomai jų gauti, atlikti laboratorinius darbus, kurių čia negali. Bet viskas turi būti suderinta, kad nuvažiavimai nebūtų tik pramogai. Aišku, reikia ir pramogų, gali būti organizuojamos bendros šventės, bendravimas su studentais, tikrai taip. Tačiau visa tai su laiku, nepasidaro dalykai iš karto“, – svarsto R. Sakas.
Tiek moksleiviams, tiek mokytojams, tiek tėvams klausimų kyla dėl gimnazijoje veikiančių dviejų Kauno technologijos universiteto (KTU) klasių likimo. Direktorius neslepia, jog šis aspektas vis dar „su klaustuku“, mat viskas priklausys nuo to, ką pasiūlys pats KTU. Anot jo, čia svarbus vienas niuansas – jei pirmaisiais bendradarbiavimo su KTU metais užsiėmimai vyko nemokamai, tai antraisiais už juos jau teko mokėti.
„Šiandien tokį planą esame aptarę: laukiam, ką siūlo KTU, tada žiūrim. Tuos, kurie nuo pat pradžių KTU klasėje mokėsi, jei norės, surinksim ir tikrai nuvešim. Kalbėsim, žiūrėsim, ką siūlo, nes bet kokiu atveju mokiniai, ką gaudavo iš KTU, dabar gaus iš VDU“, – tikina gimnazijos vadovas.
Tad, kaip ne kartą pabrėžė R. Sakas, viskas išsigrynins ir pasimatys eigoje. Šiuo metu svarbiausia pabaigti paruošiamuosius darbus, sutvarkyti dokumentaciją, sutarti dėl naujų mokyklos simbolių, emblemos, kuri, tikimasi, jau rugsėjo pirmąją puoš gimnazistų uniformas.
Po vasaros atostogų mokyklon grįžę moksleiviai ras ne tik šias naujoves. Mokykla dalyvauja Tūkstantmečio mokyklų programoje, pagal kurią šiuo metu vyksta vidaus remonto darbai – atnaujinami keli kabinetai, menų inkubatoriumi virsiantis rūsys. Be to, pokyčiai neaplenkė ir mokytojų rato – į užtarnautą poilsį išėjo matematikos mokytoja, pavaduotoja Irena Piečiukaitienė, anglų kalbos mokytoja Audronė Cibulskienė.
„Bendrai mokytojų šiais mokslo metais netrūks. Asmeniškai noriu padėkoti fizikos mokytojui Jonui Jokimaičiui. Jis norėjo išeiti, ačiū, kad sutiko dar padirbėti metus. Šiuo metu paskelbtas konkursas pavaduotojo pareigoms, o su dalykininkais kol kas viskas tvarkoje, pedagogai pasidalina krūvį. Bet, aišku, ateityje jų trūks. Gal čia irgi pravers bendradarbiavimas su VDU, pavyzdžiui, net ir tais atvejais, kai mokytojai susirgs ar išeis atostogų dėl kitų aplinkybių – gal padės rasti pavaduojantį mokytoją, studentą, kuris kartu ir praktiką atliktų. Bet, žinoma, garantuoti negaliu, čia jau nuo universiteto priklauso“, – apie situaciją pasakoja R. Sakas, pabrėždamas, kad apie bendradarbiavimo vaisius, labiau apčiuopiamus dalykus bus galima kalbėti tik įsibėgėjus mokslo metams. Anot jo, geriausias indikatorius bus ne kas kitas, o mokiniai ir mokytojai – jų vertinimai, atsiliepimai.
Nijolė iš Gelgaudiškio:
